Apie tai, kas nėra įrodymais
pagrįsta medicina, ir kaip ja galima manipuliuoti.
http://mazyliozurnalas.lt/vakcina-nuo-meningokoko/
va šis straipsnelis, pažadino mano širdyje susidomėjimą. Galvoju - valio,
kažkas paprasta suprantama kalba parašė apie vakciną nuo meningokoko, nes dabar
ji tėvų pokalbių top'uose ir pilnai išpirkta, perskaičius 3 straipsnius apie
baisią meningokokinę infekciją delfyje. Tai įrodo, kaip puikiai
žiniasklaida manipuliuoja mūsų gyvenimais, kad sugeba net 400 eurų iš kišenės ištraukti
arba įdėti atgal, jeigu panorės. Straipsnyje nėra nė vieno klaidingo fakto,
tačiau jie pateikiami be galo ne objektyviame šešėlyje ir iš konteksto
ištrauktomis frazėmis.
Kaip ir rašome straipsnyje,
vakcina nuo B grupės meningokoko jau 2 metus prieinama, tačiau skiepijimosi
bumas įvyko šių metų pradžioje, nes talentingi žurnalistai gražiai ir baisiai
įtikinamai aprašė mirtinus meningokokinės infekcijos atvejus, kurių keli kasmet
Lietuvoje pasitaiko. Kur aš lenkiu? Kažkoks "objektyvios
vakcinacijos" šalininkas (suprask objektyvi - tai tolygu nusiteikusi prieš
skiepus) pasipiktino, kad žmonėmis taip lengva manipuliuoti ir juos įbauginti,
kad pats nusprendė padaryti tą patį. Apie mediciną, statistiką, biologiją ir
manipuliavimą nieko neišmanančiam žmogui tai tiesiog nuostabus straipsnis,
atskleidžiantis paslėptas, taip mylimas konspiracijos teorijas. Tačiau bent
minimaliai pasiskaičiusiam žmogui šis rašinėlis yra komiško pobūdžio, daugelio
mano kolegų galvoje pažadinusio mintį - kaip galima taip akivaizdžiai meluoti,
negi kažkas tuo patikės????? Tas išgąsdino ir mane, kad atsiras, kas patikės,
nes literatūros šaltiniai labai rimti, geri ir įtikinami. Tačiau!! Egzsituoja
toks dalykas, kaip faktų iškraipymas, frazių išėmimas iš konteksto, žodžiu -
manipuliavimas.
Todėl savo tekste pateiksiu
ištraukas iš straipsnio, parodysiu kontekstą, iš kurio jis išimtas nurodytos
literatūros sąraše ir jūs patys įsitikinsite, ką reiškia įrodymais pagrįsta
medicina.
Straipsnis bus ilgas, nes
kabinėtis galima prie kiekvieno sakinio. Labai supykau ant autoriaus, nes
greičiausiai rašė atitinkamų žinių nei medicinoje, nei medicininės literatūros
interpretavime neturintis žmogus.
Kas krenta pirmiausia į akis, kad
visas tekstas paremtas tuo, kad - efektyvumas neaiškus, veiksmingumas neaiškus,
šalutinės reakcijos neaiškios ir (o siaube!) nuolat papildomos!!!! Bet koks
biomedicininį išsilavinimą turintis žmogus už tokį sakinį imtų gerbti vakcinos
kūrėjus, kad jie neslepia informacijos apie pastebimas naujas šalutines
reakcijas, o papildo jomis informacinį lapelį. Ačiū jums! Kaip jau rašiau savo
viename tekste apie klinikinio tyrimo etapus, kaip vakcina patenka į rinką, jai
patekus į rinką nei tyrimai su ja, nei jos vertinimas ir tobulinimas nesibaigia
ir tame nėra nieko baisaus, tai nuostabu. Tai jums ne suknelės, kurių partiją
kažkas pasiuvo, pardavė ir pamiršo. Žmonės, kurie šią vakciną pagamino,
banaliai šnekant, yra labai labai suinteresuoti, kad ji tobulėtų, būtų efektyvi
ir veiksminga, nes tik tada ji atneš jiems pelną. Savaime aišku, kad šalys jos
kol kas neįveda į privalomų skiepų kalendorių, nes tai daug kainuoja, o šalies
biudžetas skirtas ne vien vakcinoms, todėl reikia pasverti, patikrinti,
pažiūrėti, kaip kaimynai padarė, pasimokyti iš kitų klaidų arba pasekti kitų
šalių geru pavyzdžiu ir tada priimti rimtą ir apgalvotą sprendimą (kaip
nusprendžiama, ar vakciną įtraukti į privalomų skiepų kalendorių irgi rašiau
tekstukuose apie skiepus). Šalies sprendimas skiepyti jums ne manipuliavimas
tėvais - nori įtikinai skiepyti vaiką, nori atkalbėjai, parašęs abejotinos
reputacijos tekstuką. Prie to paties svarbu paminėti, kad sergamumo
meningokokine infekcija mastai nėra tokie dideli, lyginant su kitomis
infekcijomis, prieš kurias yra vakcinos skiepų kalendoriuje, jeigu neturėtume pavyzdžiui
tymų vakcinos, tai delfis rašytų kas mėnesį po šimtą tokių tragiškų
straipsnelių, kaip kad meningokoko atveju - kaip atpažinti, ką daryti, kaip
gydyti. Prieš meningokoką bent jau galime panaudoti antibiotiką, nes tai bakterija,
o prieš tymus, deja, - nieko, nes tai virusas, todėl svarbi yra profilaktika -
t.y. vakcinacija.
Savo tekstuose apie skiepus rašiau
apie makroorganizmo (pvz. žmogaus) ir mikroorganizmo (pvz. meningokoko)
savybes, nuo kurių priklauso, ar žmogus susirgs, ar imunitetas susidarys, koks
šansas, kad susirgs, kaip lengva užsikrėsti ir pan. Kalbant apie sergamumą
meningokokinę infekciją, būdingi pavieniai atvejai (kuriais mus gąsdina delfis)
ir protrūkiai didelėse žmonių susibūrimo vietose (pvz. Mekoje, kariuomenėje).
"Jeigu pasiskiepysite šia
vakcina, tai neužtikrins, kad nebegalite susirgti jokia meningokokine
infekcija" - visiška tiesa, vakcinos informaciniame lapelyje šiuo
klausimu randu labai džiuginančią informaciją: Imunizacija Bexsero vakcina skirta bakterijas naikinančių antikūnų,
kurie atpažįsta vakcinos antigenus NHBA, NadA, fHbp ir PorA P1.4
(imunodominantinis antigenas, esantis OMV komponente), gamybai stimuliuoti ir
saugoti nuo INVAZINĖS meningokokinės ligos (IML). Vadinasi,
nuo invazinių ligos formų aš apsaugota, ko daugiau reikia? Šią vakciną ir taip
buvo be galo sunku sukurti, tai kad sukurta tokia, kuri apsaugo nuo
pavojingiausių ligos pasireiškimo formų, jau yra didelis pasiekimas (beje,
panaši situacija ir su rotaviruso vakcina). Be to niekas neslepia, kad vakcina
yra nuo B serogrupės meningokokų, o dar yra ir A, ir C (prieš kuriuos LT irgi
yra vakcina), ir W, ir dar kitų. Bet B išsivysčiusiose šalyse sukelia
pavojingiausius ir liūdniausius ligos atvejus.
"Lietuvoje
diagnozė laboratoriškai patvirtinama toli gražu ne visada. 2014 m. – tik
maždaug trims ketvirtadaliams. Iš šių atvejų apie 60 proc.
nustatyta Neisseria meningitidis B serogrupė. Pavyzdžiui, iš penkių
mirties atvejų tik du buvo patvirtinti laboratoriškai: iš jų vienam asmeniui
išskirta šių bakterijų serogrupė B. Tad nėra aišku, koks tiksliai yra
sergamumas ar mirštamumas nuo B serogrupės meningokokų sukeltų infekcijų. Tik
turint šią informaciją būtų galima vertinti, ar vakcina būtų galėjusi apsaugoti
nukentėjusiuosius. Mat vakcina „Bexsero“ deklaruoja apsaugą tik nuo tam
tikrų B serogrupės meningokokų padermių" - visiškai iškreiptas tekstas, jis išimtas iš sergamumo
užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2014 m. apžvalgos. Visas tekstas skamba taip
- "Lietuvoje 2014 m. kliniškai meningokokinės infekcijos diagnozė patvirtinta
tik 25,4 % (18 atv.), laboratoriškai – 74,6 % (53 atv.). Iš visų
laboratoriškai patvirtintų atvejų 58,5 % nustatyta N. Meningitidis B serogrupė
(31 atv.), 7,5 % - C serogrupė (4 atv.), likusiems 34 % serogrupė nenustatyta
(18 atv.)". Visi su medicina susiję asmenys visais laikais žino, kad 100%
nustatyti sukėlėją yra neįmana dėl mano minėtų mikroorganizmo specifinių
savybių, be to patys šio teksto autoriai pradžioje rašė, kad Neisseria
meningitidis labai jautri išorinės aplinkos poveikiui, todėl vargšė gali
numirti, kol mes ją iki laboratorijos nugabensime. Būtent tam gydytojai ir
mokosi visą gyvenimą, kad sugebėtų kliniškai nustatyti ligas, kurių nustatyti
nesugeba mašinos. Reikia džiaugtis, kad gydytojas sugeba kliniškai nustatyti
meningokokinės infekcijos diagnozę ir skirti jums antibiotiką, nes kol
sulauksite tyrimų atsakymų (pvz. pasėlio rezultatai ateina po 3d., nustatyti
sukėlėjo genetinę medžiagą užtuks ne mažiau 8-12 h), jau bus šaukštai po pietų,
galite ir nesulaukti.
"Dėl
oficialių rekomendacijų trūkumo iš valstybinių Lietuvos institucijų, be to,
masinėms informacijos priemonėms sukėlus kone naują epidemiją nesant nei
sergamumo, nei mirštamumo padidėjimo, tėvai išpirko „Bexsero“ ir net
užsirašinėja į eilę pasiskiepyti mėnesiams į priekį. O juk vakcina rinkoje jau
yra dvejus metus. Svarbu pabrėžti, kad ši vakcina nėra paracetamolio žvakutė,
dėl kurios naudojimo tėvai dažniausiai nusprendžia savarankiškai, neturėdami
jokios svarbios informacijos, nepasidomėję nei kontraindikacijomis, nei vaiko
imuninės sistemos būkle, nei pačios vakcinos saugumu ar veiksmingumu" - rekomendacijų trūksta, nes kaip ir rašoma vakcina nauja. Taip,
žiniasklaidą pateikė informaciją, tėvus apėmė panika dėl vaikų gyvybės -
normali tėvų reakcija. Taip vyksta nuolat. Tik aprašo kas nors kokią nors ligą,
iškart kitą dieną pusę ligonių sau tą ligą nusistatę. Labai gaila, kad autorius
galvoja, jog paracetamolio žvakutę galima naudoti į kairę ir į dešinę, matyt
nežino, kaip paauglės žudosi paracetamoliu ir koks jo toksinis poveikis
kepenims. Labai norėčiau pamatyti, kai įvertinama vaiko imuninė būklė ir tą
"gydytoją", kuris tai daro. Vienintelis būdas įvertinti vaiko imuninę
būklę tam tikros ligos atžvilgiu, tai nustatyti konkrečių antikūnų prieš tą
ligą kiekį kraujyje (pvz. noriu pasiskiepyti nuo vėjaraupių, bet mama nepamena,
ar jais vaikystėje sirgau, nusistatau antikūnų titrą prieš vėjaraupius ir
žinau, ar jų turiu pakankamai, ar ne). Be to paracetamolio žvakutė čia
įkišta iš tokio konteksto literatūros šaltinyje: "JCVI
noted that data from clinical trials suggest that the frequency of fever
following routine infant immunisations would be expected to substantially
increase if Bexsero® is given with other routine infant immunisations20.
However, concomitant administration of prophylactic paracetamol reduces fever
rates without significantly reducing immunogenicity" (žodžiu, rašoma, kad
paracetamolio skyrimas, jeigu karščiuojame nuo vakcinos, nesumažins jos
efektyvumo).
Apie aliumino vaidmenį. Kai
aprašinėjau vakcinos sudedamąsias dalis, minėjau, kad aliuminis reikalingas
vakcinos poveikiui sustiprinti. Aiškinu. Vakcinos gaminimo metu reikia išskirti
tokį sukėlėjo komponentą, kuris nesukeltų ligos, bet sudarytų imunitetą.
Meningokoko serogrupės B atstovuose tai padaro tam tikri polisacharidai, kurių
sugebėjimas iššaukti imuniteto susiformavimą yra labai silpnas, neaiškinant
visų mechanizmų, aliuminio drusko tarnauja tam, kad šį poveikį sustiprintų. Nes
net persirgę meningokokinę infekciją mes neįgysime tokio stipraus imuniteto,
koks jis susidarys pasiskiepyjus, nes į vakciną įdėtas specialus pagalbininkas
(aliuminio druska), kuris tarsi patobulina mikroorganizmo sugebėjimą sukelti
imunitetą.
"Iki
minėtos MenB vakcinos registracijos paskiepytųjų šia vakcina buvo
itin mažai, tik kiek daugiau nei 5000 kūdikių / mažų vaikų ir apie 2500
jaunuolių / suaugusiųjų, tad reti ir sunkūs šalutiniai poveikiai dar
nenustatyti. EMA (Europos vaistų agentūra, kuri ES mastu registruoja visus
vaistinius preparatus) šiai vakcinai yra suteikusi išskirtinės kontrolės
statusą, t. y. ji stebima daug atidžiau nei kiti preparatai. Nuo registracijos
pradžios jau kelis kartus gamintojas buvo priverstas papildyti nepageidaujamų
reakcijų sąrašą nustačius naujus faktus" - padaryta tokia išvada iš
italų pateikto straipsnio, kuriame jie rašo apie vakcinos įvedimą savo šalyje
ir tolimesnius planus, kad faktai nebūtų iškreipti įdėsiu ištraukas iš jų
originalaus straipsnio: Compared to other vaccine-preventable diseases,
the IMDs incidence in Italy is low; however, IMDs are associated with a high
lethality rate and high risk of complications. Serogroup B accounts for the
vast majority of meningococcal infections in Italy 4CMenB vaccine has good immunogenicity
profile against invasive meningococcal disease B. Further evidence are
needed and are currently being collected on the vaccine clinical effectiveness,
duration of protection and cost-effectiveness. 4CMenB is under
additional monitoring for the next five years and this will allow to collect
detailed data on suspected adverse reactions. We present updated data on the
eight Italian regions that have already implemented 4CMenB for the 2014 and
2015 birth cohorts taking into consideration IMDs burden in Italy. Our data
will help to plan, implement and evaluate 4CMenB immunization programmes in
other Italian setting. This will require careful consideration on timing,
doses, and co-administration with other vaccines but also further economic
assessments and strengthened efforts by institutions and scientific societies
to promote health education and good communications among the population. (IMD
- invasive meningococcal disease)". Trumpai tariant - jie pasižada toliau
tirti veiksmingumą, šalutines reakcijas, apie tai informuoti, nes vakcinos
veiksmingumas neabejotinas, bet nepakankamai ištirtas. Ot gražu... Kita šalis,
turinti didžiulę kontrolę sveikatos apsaugoje ir didžiulius reikalavimus
gydytojams, dar štai ką - "The MenB vaccine was introduced into the
routine UK schedule on 1st September 2015. It is available to all new babies
born on or after 1st July 2015. The vaccine is given at 2 and 4 months, with a
booster at 12 months". Nors, remiantis tam tikrai straipsniais, šia
vakcina rekomenduojama skiepyti tik rizikos grupėje esančius asmenis, o ne
rutiniškai visus vaikus (kaip ir Lietuvoje, sergamumas meningokokine infekcija
nėra didelis, žr. citatą aukščiau). Dėl amžiaus grupių, kurias skiepyti,
įvairių tyrimų autoriai nesutaria, vieni sako, kad paaugliai, jauni suaugę
patenka į rizikos grupes, kiti, kad reikėtų skiepyti jau kūdkius. Kaip
būtent skamba frazė apie šalutines reakcijas; "Whilst
thousands of infants and older children had been given Bexsero®25, JCVI noted
that data are too limited to identify rare reactions to the vaccine",
skamba kiek kitaip, ar ne? Aiškinu skirtumą – tekste sakoma, kad tiek mažai
paskiepyta, kad neaiškios šalutinės reakcijos, o orginaliame tekste rašoma –
kad nors ir paskiepyti keli tūkstančiai asmenų, vistiek tos informacijos
trūksta visoms sunkioms bei retoms šalutinėms reakcijoms atrasti.
"Tačiau net
ir tuo atveju, jei toks sprendimas bus priimtas vėliau, įtraukti „Bexsero“ ir į
taip jau perkrautą kūdikių skiepijimo kalendorių bus sudėtinga, nes tektų arba
vienu metu skiepyti po 2–3 vakcinas (tai padidintų pašalinių reakcijų stiprumą),
arba dažninti apsilankymus pas gydytojus, o tai taip pat nėra optimalus
variantas. Nukelti vaikų vakcinavimą nuo B serogrupės sukeliamų infekcijų į
antruosius gyvenimo metus, kai skiepų vaikams tenka mažiau, taip pat nėra gera
išeitis, mat taip liktų neapsaugota būtent labiausiai pažeidžiama amžiaus
grupė" - buvo tirtos šalutinės reakcijos ir kitų vakcinų
veiksmingumas, skiepyjant Bexsero kartu su kitomis skiepų kalendoriuje
esančiomis vakcinomis, nustatyta, kad tiems, kurie gavo Bexsero dažniau pasireiškė
karščiavimas virš 38*C, todėl kiekvienas gali rinktis, ar tai svarus argumentas
vakcinos vengimui.
Taip pat jie
rašo, kad vakcina neefektyvi, nepadengia visų sukėlėjų, neapsaugo nuo ligos ir
pan. Šaltiniuose, iš kurių ši informacija ištraukta, pabrėžiama, kad nuo VIENOS
vakcinos dozės nesusidaro pakankama apsauga, reikalinga antra dozė, po metų
stiprinamoji dozė, o idealiu atbeju pakartotinas skiepas paauglystėje. Panaši
situacija yra ir su skiepais nuo erkinio encefalito.
Ši vakcina buv
gaminama ilgai ir ypatinga tuo, kad sukurta speciali technologija, leidžianti
atskleisti, kurios mikroorganizmo dalelės sukelia organizmo reakciją ir kaip
pagaminti vakciną, kad organizmas jos pagalba tas pačias daleles išmoktų
atpažinti ir patekus ligos sukėlėjui ir greitai generuoti apsaugą, jam nespėjus
sukelti ligos.
Tekstuose apie
rutininę vakcinaciją naudojamas terimas "cost effectiveness", ką
galėtume išversti - ar apsimoka šaliai skiepyti visus vaikus nuo tam tikros
ligos. Turint dabartinius ribotus duomenis apie naujos Bexsero vakcinos veiksmingumą,
ilgalaikiškumą, apsaugą nuo meningokokų nešiojimo nosiaryklėje tikrai vakcinos
įvedimas nėra "cost effective" šaliai, bet kai kalba eina apie tavo
vaiko gyvybės kaina, tada viskas atrodo kitaip.
Kol kas tiek informacijos
apvirškinimui, susipažinimui su tekstu, bus papildymas, nes tiek daug iškreipto
faktų pateikimo viename tekste dar nesu mačiusi.