Kaip aš gydau savo vaikus.

Ne visai, o kartu ir visiškai apie įrodymais pagrįstą tėvstę. Kas nors galėtų pagalvoti - kaip gerai, kad mama gydytoja - pažiūrėjo, nustatė ligą per 5 min., po to davė stebuklingų vaistų, apie kurios nesako paprastiems mirtingiems, ir maždaug per 7 min. vaikas sveikas. Deja deja... Kartais tai, kad Tavo mama gydytoja yra ne ačiū Dievui, o neduok Dieve. Ji arba ką nors rimto pražiūrės galvodama, kad gali pagydyti, arba užtampys tave po specialistus.

Aš savo vaikų negydau, aš dalyvauju jų gydyme, kaip ypatingai gerai informuotas paientas. Todėl man nesuprantami visi tokie gydymai kaip - kažkam nuo gripo padėjo per 1 parą gerai prasividuriuoti, vadinasi, ir man padės. O kad grupė žmonių 10m. darė mokslinį darbą su 2000 žmonių ir gavo rezultatus, kuriuos po to griežtos komisijos tyrė, tai čia kyla įtarimas dėl metodo veiksmingumo.

Ką aš turiu daryti, būdama mama - lankytis pas šeimos gydytoją ar pediatrą tokį, su kuriuo pasitikiu, su kuriuo sutariu ir stengiuosi sutarti. Aš turiu suprasti, kodėl ir kam paskirti tokie ar kitokie tyrimai ir kodėl aš vienaip ar kitaip gydau savo vaiką ir aktyviai dalyvauti gydymo procese. O ne sėdėti žiūrėti, o po to įrodinėti, kad jam tik 2m., aš negaliu jo priversti gerti skysčių. Yra daug būdų tam padaryti, tą tikrai žinau ne teoriškai. Aš turiu bendrauti su gydytoju, išsakyti jam savo nerimą, teorijas ir pan. Aš visada skambinu šeimos gydytojui, jeigu manau, kad mano vaikui reikėtų padidinti vit.D, jis neramus, nes gal jam trūksta geležies, niekada nevertinu vaikų raidos, neurologinės būklės pati, nors jeigu tai būtų ne mano vaikas, atlikčiau tą puikiai. Aš savo vaikui visų pirma mama, ne gydytoja, bet aš tas žmogus (juo gali būti ir kitas artimasis), kuris turi aiškiai ir konkrečiai vykdyti gydytojo nurodymus. Ir pakartosiu dar kartą - suprasti, kodėl jie tokie, o ne kitokie, nes pas mus šalyje vyrauja informuoto asmens gydymo politika. Todėl savo ligos atveju aš puikiai suprantu, kuo sergu ir ką man daro, nepilnamečio vaiko atveju kaip jo atstovas. Taip pat turiu suprasti vaiko raidos etapus, žinoti, kas būdinga vienam ar kitam amžiui.

Ko geriau nedaryti? Negydyti vaiko abejotinais metodais, kurie galėtų pakenkti, nesiremti vien tuo, kad "mano Petriukui super suveikė, tikrai tikrai ir tau padės" (gal žiauru, bet teisčiau tokius kategoriškus patarėjus be medicininio išsilavinimo). Nebijoti tartis su gydytoju vaiko auklėjimo, auginimo klausimais. Nelėkti bet kokiais klausimais ar panorėjus atlikti tyrimą į priėmimo skyrių.

Dabar pavyzdys - mano vaikui 6 mėn., visiškai sveikas, sukarščiavo 36,7, aktyvus, laimingas, gal blogiau valgo, momentais neramus, viską graužia (dantų dar nėra). Aš žinau, kad paprastai 6 mėn. ima dygti dantys, todėl man tikrai nebūtina karščiavimo išvakarėse varyti pas gydytoją. Svarbu atsiminti, kad bet kokio amžiaus vaikui ar ne vaikui, jeigu jis geria, valgo, yra aktyvus, gerai jaučiasi nukritus temperatūrai, geriau pabūti namie, susisiekti su savo gydytoju.

Jūs galite būti, kad ir profesoriumi medicinos srityje, bet niekada niekada negydykite savo vaiko be objektyvios nešališkos akies įsikišimo (nenoriu būti suprasta, kad reikia lėkti į priėmimą daryti banalios slogos atveju, bet tokie dalykai, kaip antibiotikų gėrimas, vaiko girdymas kažkokiais gleives skystinančiais preparatais, vitamino D skyrimas, taurių statymas, mamos pieno lašinimas į nosį ir pan. turi būti aptarti su gydytoju). Svarbiausia - sutarti su savo gydytoju ir juo pasitikėti, jeigu nepavyksta, pasieškoti sielai artimesnio.

Pirkti ar gaminti pačiam?

Nusprendžiau parašyti apie primaitinimą, pradėsiu nuo naminio ir pirktinio maisto kūdikiams palyginimo. Iš tikrųjų, susumavus iš karto visą informaciją, galima teigti, kad ir vienu, ir kitu atveju yra savo pliusų ir minusų, todėl kiekvienas, pagal savo galimybes turi nuspręsti, ar maitinti kūdikį pagamintu, pirktiniu maistu ar gaminti pačiam.

Kaip ir apie skiepus, taip ir apie jau paruoštą kūdikių maistą prirašyta daug siaubų, ieškoma daugybės konspiracijų teorijų, bet viskas ne taip baisu, kaip atrodo. Nereklamuosiu vienos ar kitos firmos vaikiškų maistelių, bet perskaitę tekstuką suprasite, kad nė vienas jų nesiruošia jūsų vaikų nuodyti.

Kalbėsime pagrinde apie ankstyvąjį kūdikio primaitinimą, kai jis pats negali sukramtyti maisto ir jam reikalingas specialios konsistencijos maistas, kurį galime pavadinti piure, tyrele, košyte ar kaip kam patinka. Pasaulio Sveikatos Organizacija (toliau ją vadinsiu PSO, angl. WHO), rekomenduoja primaitinti kūdikį nuo 6 mėn. amžiaus (vėlesniuose tekstuose parašysiu kaip kas ir kodėl), specialios konsistencijos maistu, kurį jau gražiai paruoštą siūlo daugybė kompanijų.

Namuose gamintas maistas: iš tikrųjų nėra sudėtinga pačiam pagaminti pirmąjį patiekalą savo kūdikiui, svarbiausia turėti namie "blenderį" ir, jeigu reikia, smulkų sietelį (pvz. kaip arbatai plikyti arba galima pirkti neadekvčiai tokiam daiktui brangų skirtą specialiai kūdikių maisto ruošimui). Išvirti garų puode, išsaugoti maistinė įvairių košių, daržovių, vaisių, uogų ar mėsos vertę nėra taip sudėtinga, kur kas sudėtingiau atrasti ekologiškų produktų ir sugebėti juos įpirkti. Toliau - kūdikis valgo be galo mažai, taigi arba jam atskiriame dalį maisto nuo sau gaminamo (pvz. vištiena, bulvės, brokoliai, morkos, kurių nesudysime, nedėsime prieskonių, o pagardinsime sau vėliau, gaminimo pabaigoje), galime pagaminti daugiau ir užšaldyti. Čia iškyla problema, kad nemaitinsi vaiko visą mėnesį jautienos ar vištienos tyrele su bulvėmis ir brokoliais, jis turi gauti kuo įvairesnės mėsos, kuo įvairesnių daržovių, vaisių. Todėl šiuo aspektu tyrelės išeina geriau ir patogiau, nes nusipirkti mažytį kiekį moliūgo, vietoj 1 kg ir pan. Neretai suaugę patys nekenčia brokolių, kalafiorų ir sau patiekalų su jais negamina, o nupirkti 50 g kūdikio tyrelei nepavyksta, tada geriau rinktis jau pagamintą maistelį, nes vaikas nekaltas, kad jūs nemėgstate brokolių :D. Svarbu atminti, kad jam skanu be cukraus ir be druskos, nes jis nėra ragavęs maisto su priedais. Jam skanu brokoliai, jam skanu mėsa be prieskonių, jam skanu obuoliai be cukraus, jam skanu košė be sviesto.

Vaikams skirtas maistas indeliuose ir greito paruošimo košė yra gaminami iš ekologiškų ir genetiškai nemodifikuotų produktų (jeigu sudėtyje nerandate tokių ždodžių kaip kukurūzai, soja) ūkiuose, kur nenaudojami pesticidai ar gyvūnai nešeriami antibiotikais. Tačiau iškyla problema komercinio maisto paruošimo procese, nes betenkama dalies vertingų medžiagų. Konservantai kaip ir nereikalingi indeliuose su spragtelėjimu, nes tuo pačiu principu jūs patys kasmet ruošiate daržoves žiemai. Užpilamos košės paprastai sumalamos iki miltų, o ruošiant namie jūs pirma išverdate, o sumalate po to. Visi žodžiai sudėtyje panašūs į riboflaviną, piridoksiną, tiaminą ir kt. yra cheminiai, tarptautiniai vitaminų pavadinimai. Visi mišinukai, košytės, tyrelės yra praturtinti vitaminais. Ar to reikia? Jie nekenkia, dažniausiai yra markteingo ginklas paskatinti pirkti praturtintą vitaminais maistą. Ko paprastai trūksta kūdikiams primaitinimo pradžioje, tai geležis ir vit.C (padeda geležiai įsisavinti), nes mamos piene be galo mažai geležies, tačiau 6 mėn. amžiuje įvedus tyreles su mėsa, kūdikis savo geležies atsargas puikiai papildo. Kalbant apie vaisines tyreles, juose žymiai mažiau skaidulinių medžiagų, lyginant su gamintomis namie, nes nornt gauti tokią purią tyrelės konsistenciją, jas atskiria (pvz. iš bananų sėklas, kai mes gamindami namuose tyrelę su bananais, tikrai nerankiojame iš jo sėklų, tačiau per sietelį pertrinti maitinimo pradžioje reikėtų, nes kūdikis 6 mėn. mokėjo ryti tik skystį, taigi maistą reikia kietinti pamažu).

Daug ką neramina arsenas, esantis kūdikio maiste. Čia panašiai kaip su baime kitiems metalams iš periodinės cheminių elementų lentelės (tame tarpe ir radiacijai). Tačiau savaime aišku, kad žmogus gyvena ne izoliuotame balione ir nori nenori su tais elementais ir visokiom radiacijom susiduria, todėl yra paskaičiuotos natūralios, nepavojingos sveikatai įvairių metalų dozės organizmui pagal jo masę kilogramais. Arsenas randamas didžiausiomis koncentracijomis (kurios matuojamos mikrogramais) ryžiuose, nes jie vandenyje augdami jį puikiai sugeria. jeigu suvalgysite 1 porciją ryžių košės per dieną, viskas ok, bet jeigu užkasyti tais presuotais beskoniais ryžių paplotėliais, po to dar mėsos tyrelę su ryžiais sumaitinsite, tai arseno paros dozę viršysite.

Todėl jeigu negalite garantuoti, kad sugebėsite pagaminti tinkamos konsistencijos, iš ekologiškų, neužterštų/neužkrėstų produktų (ypač mėsos atveju), nesugebėsite saugiai kaupti prigaminto didesnio kūdikio maisto, rinkitės pirktinį. Jeigu vaikas serga alerginėmis ligomis, netoleruoja tam tikrų medžiagų (pvz. glitimo, laktozės), teks irgi rinktis priktinius, specialiai jam pritaikytus produktus. Tik, aišku, reikia tinkamai tas ligas įrodyti, o ne remtis teiginiu - man atrodo, kad mano vaikas labai alergiškas. Tai superinis argumentas vizitui pas gydytoją, bet ne diagnozės patvirtinimui.

PSO pasistengė ir surašė galybes rekomendacijų kūdikio primaitinimui, netgi priklausomai nuo to, ar jis gauna motinos pieną, ar mišinuką. Štai viena iš jų rekomendacinių knygelių.

http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/66389/1/WHO_NHD_00.1.pdf?ua=1&ua=1

Jie neišskiria, kad primaitinimo pradžioje namuose gamintas maistas yra šimtą kartų geresnis už pirktinį, kiekvienas turi įvertinti privalumus ir trūkumas ir išsirinkti, kas jam priimtina.

Skiepai (5)
Šalutinės reakcijos arba ko aš bijau.
Šis mano straipsnis bus kažkiek romantiškas Valentino dienos proga ir apims temą apie meilę :)
Turbūt sutiksite, kad visi tėvai myli savo vaikus (nekalbėsime apie pastarųjų savaičių įvykius su šuliniais ir meile vaikams), rašydama apie skiepus pabandžiau įsijausti į prieš vakcinas nusiteikusių tėvų kailį - didelė nežinomybė, didelė baimė ir didelė meilė savo vaikui. Turbūt visi, kas turi vaikų, sutiks su manimi, kad net įdrėskimas, nulūžęs nagas ar mėlynė mamos galvoje piešia maždaug tokią schemą - taip taip, oda yra barjeras, puikiai apsaugantis mano vaiką nuo visokių bjaurybių, galinčių jam pakenkti.... aš jį taip myliu, jo tokia švelni ir kvepianti odelė.... sėdėčiau taip apsikabinusi valandų valandas ir niekur nepaleisčiau..... o ne! kas gi čia - įdrėskimas? įkandimas? nubrozdinimas? sumužimas? gal tai vėžys!!!???? (dabar skaityti greitai ir pakylėtu tonu kaip siaubo filme, bėgant nuo žudiko arba kaip komentatorius futbolo rungtynėse) Odos apsauginis barjeras pažeistas, jis nebeapsaugo mano mažojo kūdikėlio (nesvarbu ar jam 1 m. ar 30 m.), dabar ten papuls infekcija, o dar baisiau "chemikalai", jam skaudės, jo vidaus organai bus pažeisti, kraujas užterštas, o ne - kaip užterštas kraujas perneš deguonį?? jis uždus, kankinsis agonijoje. Tai padarė katė.... aš ją surasiu ir prikalsiu prie sienos. (sujaudintas tonas baigėsi). Na va, tuoj pabučiuosiu ir praeis :)
Taigi, norėtųsi, kad mano vaikui niekada niekada, jokiomis aplinkybėmis, jokiais būdais nereikėtų kentėti skausmo, liūdėti ar pan. Ir čia atsiranda vakcinos - neaišku kas, neaišku kodėl, neaišku kam mano ką tik gimusį mažytį šilumos ir meilės gumulėlį beveik kas mėnesį durinėja ADATA!!!! Nuolat pažeidžia odos barjerą ir jam kažką suleidžia.... Aš turiu žinoti, ką jie ten suleidžia, taip taip - informacinis lapelis, veiklioji medžiaga - Gyvo susilpninto tymų viruso¹ (Schwarz padermės) ne mažiau kaip 10^3,0 CCID₅₀³ Gyvo susilpninto kiaulytės viruso¹ (RIT 4385 padermės, išvesto iš Jeryl Lynn padermės) ne mažiau kaip 10^3,7 CCID₅₀³ Gyvo susilpninto raudonukės viruso² (Wistar RA 27/3 padermės) ne mažiau kaip 10^3,0 CCID₅₀³n - taaaaaip, supratau 3 žodžius ir dar skaičiai matyti matematikos pamokose mokykloje, kažkokios dar pastabos yra - ¹ Kultivuota viščiuko embriono audinių kultūrose. ² Kultivuota žmogaus diploidinėse (MRC-5) ląstelėse. ³ Ląstelių kultūrą infekuojanti dozė 50 %. Šios vakcinos sudėtyje yra neomicino pėdsakų - kąąąąąą??? kas čia per ląstelės, kokio dar žmogaus, o jeigu tas žmogus koks "bomžas", kokių dar kieno pėdsakų??? Mamai ima trikti ritmas, bet ji nenuleidžia rankų, skaito toliau - pagalbinės medžiagos (čia dar be šitų bjaurybių yra kažkokių medžiagų???? kam jos ką padeda???) - Milteliai: Aminorūgštys Laktozė, bevandenė Manitolis Sorbitolis Tirpiklis: Injekcinis vanduo - pirma mintis, šaunanti į galvą - tas vanduo švarus? Kodėl vakcinos sudėtis primena šokoladuko su konservantais sudėtį??? Kyla įtarimas, kad tai, kas pažeidžia mano švenčiausiojo amgelėlio odą, yra be galo pavojingas, toksiškas ir chemikalais persunktas produktas!
Na tiek to, paskaitykime šalutines reakcijas - paraudimas dūrio vietoje (na tiek to, būna ir įkandus uodui), temperatūros pakilimas (na kaip nors susitvarkysim, būna ir prie slogos (siaubeli, kad tik ne ta sloga vėl!)), taip taip taip - alergijos, nervingumas, nemiga, neįprastas verksmas (na kaip nors išgyvensiu, svarbu, kad vaikas bus apsaugotas nuo baisios ligos), ką rašo prie retų šalutinių reakcijų - meningitas, encefalitas 1 iš 1 mln. atvejų... Niekam iš mano pažįstamų mamų nebuvo šių dalykų po skiepų, o ne!!! mes papuolam į milijoninį atvejį!!
Reikia pasidomėti plačiau... Gal paskaityti mokslinę literatūrą, gal paklausti savo gydytojo, gal paieškoti informacijos oficialiuose tarptautiniuose puslapiuose ar bent jau lietuviškuose, kurie kalba apie skiepijimą. Neeeeee, visa tai ne man... Idėja!!! - paskaitysiu mamų forumus. Ir štai - sveiki atvykę į kovotojų prieš skiepus būrį, dėkitės savo vyžas ir kovokite dėl savo vaiko!

Skiepai (4)
Šįkart apie "chemikalus". Peržiūrėjau Lietuvoje naudojamų vakcinų sudėtį, taigi ką radau:
 - injekcinis vanduo, naudojamas kaip tirpiklis, nieko ypatingo;
 - visokie cukrai, želatina, albuminas - stabilizatoriai, palaiko vakcinos efektyvumą visos kelionės iki mūsų metu;
 - rūgštingumo reguliatoriai - reikalingi vakcinos veikliajai medžiagai (bakterijos, viruso likučiams) palankioms gyvenimo sąlygoms sukurti, kad neprarastų savybės sužadinti imunitetą, jie naudojami ir tam tikrų vaistų gamyboje arba yra analogiški randamiems organizme, maisto produktuose.
 - aliuminis - adjuvantas (kaip minėjau skiepai 2 tekste, tai medžiaga, padedanti sukelti imunitetą, naudojant mažesnę antigeno koncentraciją, stiprina ir ilgina imuninį atsaką, stabilizuoja vakcinoje esančius baltymus), jo iš viso neaišku kam bijoti, nes dar mokykloje mokėmės, kad tai labiausiai paplitęs žemėje metalas ir trečias pagal paplitimą iš visos periodinės cheminių elementų lentelės;
 Po vakcinos gamybos proceso likę mažučiai medžiagų kiekiai, esantys ne visose vakcinose (gamybinis procesas priklauso nuo vakcinos tipo, mikroorganizmo savybių):
 - antibiotikai (vakcinos gamybos metu naudojami bakterijų dauginimuisi slopinti, kad neužkrėstų vakcinos, tačiau jeigu žmogus alergiškas tam tikriems antibiotikams, nereiškia, kad jo negalima visiškai skiepyti - svarbu išsiaiškinti, ar tai tas pats antibiotikas, kuris buvo naudotas ir vakcinos gamyboje ir ar išvis buvo)
 - gyvsidabrio turintys junginiai - atlieka panašų darbą kaip antibiotikai, belieka tik džiaugtis, kad taip daro, nes kitaip mums prišvirkštų visokių pridygusių grybų ir bakterijų. Lietuvos skiepų kalendoriuje naudojamų vakcinų informaciniuose lapeliuose jo neradau, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis daugelio vakcinų gamyboje nebenaudojamas
 - formaldehidas (inaktyvuoja virusą, randamas natūraliai net kūdkio kraujyje, yra procesų vykstančių organizme šalutinis produktas)
 - kiaušinio baltymas (dabar yra randami tik vakcinoje nuo gripo, jeigu jums nuo kiaušinio lengva slogytė, tai galite skiepytis, blogiau tiems, kam suvalgius kiaušinio stoja kvėpavimas - geriau nuo tokio extreme'o susilaikyti. MMR vakcina auginta viščiuko embriono išgrynintoje ląstelių kultūroje, todėl sąlyčio su kiaušinio baltymų neturėjo).
Dar labai kai kas bijo, kad vakcinos gaminamos, naudojant žmogaus ląsteles. Taip, 1960 - taisias legaliai abortuoti vaisiai panaudoti žmogaus ląstelių linijoms gaminti. Nei dabar, nei ateityje nauji žmogaus embrionai nebus tam tikslui naudojami. Iš visų skiepų kalendoriuje esančių vakcinų, tik MMR raudonukės komponentas gaunamas ttokiu būdu, nes kitaip nepavyksta, o vakcna gyvybiškai svarbi. Būtų kvaila tas išvestas
ląsteles tiesiog išmesti.
Neminėsiu, kurioje vakcinoje kuris ingredientas, nes iš patirties žinau, kad slaugytoja, skiepijanti vaikus puikiai išmano apie rizikos veiksnius ir jūsų šimtą kartų išklausinės, todėl jeigu ėjote skiepytis pneumokokine vakcina ir jūsų nepaklausė apie alergiją kiaušinio baltymui ar antibiotikui, tai neverta abejoti skiepytojo kompetencija - greičiau priešingai.
Taip pat naujausiose rekomendacijose nurodoma, kad lengva slogytė nėra pretekstas neskiepyti vaiko, jo imunitetas kasdien atlieka didžiulį darbą ir mes net negalime įsivaizduoti, su kokiu kiekiu priešų susiduria ir susidoroja, todėl vakcina jam nebus paskutinis lašas kantrybės taurėje.
Kokia išvada - jeigu labai bijote chemikalų ir norite gyventi super sveikai, tai pradėkite ne nuo mikro kiekų, o normaliai - parduokite automobilį, šaldytuvą, išmeskite pusę namų apyvokos reikmenų, maisto produktų, tada apsiavę vyžomis ateikite į polikliniką ir pasirašykite atsisakymą neskiepyti vaiko, nes jus tėvai greičiausiai paskiepijo, tai jūs jau žlugę - bent vaiką išgelbėsite.

Skiepai (3)
Pradėsime mitų apie skiepus maratoną, jų tiek daug (tarsi tai kokia undinėlė ar Lochneso pabaisa būtų), kad kiekvienam jų reikia skirti po mažą tekstuką.
Iš tikrųjų įdomu, kiek dar madinga nuomonė, kad skiepus kuria farmacinės kompanijos, ieškodamos sau finansinės naudos, kad "prastūminėja" produkciją, kuri yra veiksminga tiek, kiek vandenėlis iš gręžinio. Jeigu kam kyla tokių minčių, Tai mano pamąstymai išdėlioti čia. 
Neretai užtinku, kad žinomi žmonės savo paskyrose įdeda nuotraukas, kad skiepija savo vaikučius. Kam jie tai daro? Taigi aišku tam, kad pinigų užsidirbtų! Jie juk nei blaivių minčių, nei geranoriškumo kitų žmonių atžvilgiu neturi. Pvz. neseniai Mark Zuckerberg įdėjo nuotrauką, kur skiepijamas jo mažylis, nu kam kam, bet jam nemanau, kad trūksta pinigų. Taip pat nemažai sekėjų turinti Agnė Jagelavičiūtė paskelbė, kad skiepija savo Leo, o kiek žinau ji "Rasa" produktus reklamuoja, o ne vaistus. Ir aš greičiausiai sėdėčiau dabar ne bute, o Bahamuose, nes mano vyras dėstantis imunologiją (mokslas apie imunitetą) medikams Vilniaus universitete irgi ne prieš, kad skiepytumėme savo vaikus ( o siaube, siaube, matyt, jie dar ir kokio holokausto tipo eksperimento dalis!).
Dabar atėjo metas mąstyti - galima sudėti galybes straipsnių, kuriuose bus parodyta, kaip lengva užsikrėsti viena ar kita liga, kuri įtraukta į vaikų skiepijimo kalendorių, kokie tos ligos simptomai, kaip žmonės ja sirgdami kankinasi, kiek miršta ir pan. Taigi, jeigu aš būčiau farmakologinė kompanija ir man labiausiai rūpėtų pajamos, tai aš viską paskaičiuočiau ir prieičiau tokią išvadą - velniop tas vakcinas, man gi daug labiau apsimoka, kad milijonai visame pasaulyje susirgtų ir pirktų iš manęs vaistus tai ligai gydyti (pvz. vienoje vakcinoje yra apsauga nuo 3 ligų, o jeigu žmogus susirgtų kiekviena iš jų atskirai, tai valio - trigubas pelnas), plius dar papildomi vaistukai visokiems simptomams malšinti (karščiavimui, tepaliukai, muiliukai, dezinfektantai bėrimams ir pan.). Kas netingi, gali atsisėsti su kalkuliatoriumi ir paskaičiuoti, tik nepamirškite vienos uždavinio sąlygos - skiepai neegzistuoja, nėra pasaulyje nė vieno paskiepyto žmogaus, o ne taip kaip dabar vienas neskiepytas 'protinguolis' tarp daugybės paskiepytų. Jau nekalbu apie laidojimo biurus, vat tiem tai pasisektų, masiškai gamintų mažyčius, gražučius rožinius ir žydrus karstelius. 
Kalbant apie pinigus, manau, kad problema yra kita. Džiugu, kad naujame skiepų kalendoriuje (buvau prisegusi prie skiepai 2 teksto) atsirado pneumokokinė ir ŽPV vakcina, kitos dar vakcinos mūsų šalyje neprieinamos nemokamai. Taigi tenka sėdėti ir sukti galvą, nuo ko anksčiausiai ir būtiniausiai man papildomai paskiepyti vaiką, kad dar užtektų pinigų jam pavalgyti ir vieną kitą žaislą nupirkti. Bet, kaip ir minėjau, labai džiaugiuosi, kad vis daugiau vakcinų patenka į nemokamų skiepų kalendorių.
Kitas mano tekstukas bus įdomaus formato, pavadinau jį klausimai vakcinacijos priešams, kadangi jie man turi tik vieną vienintelė klausimą - o kas jeigu tavo vaikas nuo vakcinos numirs arba rimtai susirgs. Aš jiem turiu daug daugiau.
Dar atsiminiau psichiatrijoje tokia liga yra, kai žmogui atrodo, kad jis visą tiesą žino, o aplinkui konspiracijos teorijos ir jį visi bando apgauti.

Skiepai (2)
Šiandien apie vakcinas, jų atsiradimo istoriją, sudėtį ir gamybą, kaip jos sukelia imunitetą. Žinau, kad skaitant iš karto kils įvairių minčių - vieni linksės galvomis, kurie už vakcinas, kiti kurie prieš kraipys galvas ir kurs mintyse argumentus diskusijai. Apie tokius argumentus kaip - ten gi chemikalai, jie trokšta pinigų, būna visokių šalutinių reakcijų ir pan. Atsakau - chemikalai yra visur, mes patys sudaryti iš cheminių elementų (galime juos chemikalais pavadinti), pinigų jeigu kas netrokšta, tai bent jau nori turėti, kad galėtų apsirengti, pavalgyti, išvažiuoti pailsėti ir galiausiai - taip, yra šalutinių reakcijų, niekas to neneigia. Tačiau viskam šitam bus atskiros mano tekstų apie skiepus dalys. Pradžioje tik teorija, kad galėtume vėliau susikalbėti. Mano tikslas - suteikti bazines žinias, kurias vėliau galima būtų panaudoti asmeniniams apmąstymams ir diskusijoms.
Istorija
Seniai seniai šeliojo tokia liga, vadinama raupais (kurios dabar nebėra, kuri nusinešė apie 400 mln. gyvybių, o nenumirusius subjaurojo). Ir savaime aišku, kad visais laikais normalūs žmonės sirgti nenorėjo, todėl aprašymai, kaip apsisaugoti nuo raupų, randami dar 10 amžiaus senumo raštuose. Jie darydavo tokį įdomų dalyką - skystį iš sergančiojo raupais pūslelių įtrindavo sveikam žmogui kiek pradrąskę odą ir šis nesusirgdavo. Tose pūselėse būdavo nuo kovos su imunitetu likusių virusų, kurie padirgindavo imunitetą, sukeldami antikūnų gamybą, bet būdavo per silpni ligai sukelti. Kitų infekcinių ligų atveju pvz. sveiki vaikai buvo guldomi į patalus, kuriuose gulėjo sergantis vaikais. Visa tai vadinama prevencija - būdais nuo ligos apsisaugoti, kada nors jai skirsiu straipsnelį, nes prevencija tai ne tik vakcina infekcinių ligų atveju, bet ir pvz. sportas, riebaus maisto, drusko ribojimas siekiant apsisaugoti nuo širdies ligų. Taigi 18 amžiuje gimė toks Edward Jenner, kuris pastebėjo, kad melžėjos labai gražios, lygiais, duobių neišvagotais veidais ir ėmė jas paslapčia stebėti. Ir pastebėjo, kad jos nuo karvių užsikrečia raupais, kurie joms ligos nesukelia, o tik ant rankų atsiranda pavienių pūslelių. Tada jis su viena melžėja susipažino, paprašė pradraskyti jos pūslelę ant rankos ir skystį iš tos pūslelės suleido berniukui, po kurio laiko visaip bandė berniuką užkrėsti raupais, bet šis nesusirgo (tokie bandymai tais laikais buvo įmanomi, nes bioetikos komisijos dar nebuvo). Po to toks Louis Pasteur ėmė aktyviai bandyti kurti vakcina ir davė joms būtent tokį pavadinimą taip įamžindamas Jenner'io meilę melžėjoms (lot. vacca - karvė). Na ir būtų toliau mokslininkai sėkmingai vakcinų pagalba išnaikinę dar ir poliomielitą, ir tymus, jeigu ne.... O kas jeigu ne, bus kitose dalyse, nes šiandien apie teoriją smile emoticon.
Va taip visi apsidžiaugė, kad pagaliau nuo visų infekcinių ligų paskiepysime ir niekas infekcinėmis ligomis nebesirgs, bet kaip ir minėjome pirmoje dalyje apie skiepus, makro ir mikroorganizmai yra labai individualūs ir turi daug daug savybių, todėl kas tinka kuriant vakcinai prieš vieną mikroorganizmą, jau nebetinka prieš kitą. 
Vakcinos
Reikia atskirti dar du dalykus - pasyvų ir aktyvų imunitetą. Visas paaiškinimas slypi pačioje sąvokoje. Pasyvus imunitetas - tai jeigu pastebėtas, kad koks nors mažas bejėgis žmogelis, kuris pats nesukovos su infekcija, ja užsikrėtė, jam suleidžiama jau gatavų antikūnų ir šie iškart puola kovoti su liga, tie antikūnai mūšio lauke numiršta ir organizmas ligos neatsimena (kas be ko ne nuo visų infekcinių ligų yra pagaminti tokie magiški vaistai). Aktyvus imunitetas reiškia, kad norėdamas apsisaugoti nuo ligos, organizmas toje apsaugoje turi aktyviai sudalyvauti - pats susikurti ilgalaikį imunitetą, atmintį apie ligą, tai įmanoma persirgus arba pasiskiepijus.
Dabar pabandykime sukurti vakciną. Pirmiausia mums reikalingas ligos sukėlėjas - priklausomai nuo mikroorganizmo tam tinka jo baltymai arba DNR (genetinė informacija). Bakterijas galime išauginti įvairiose maisto medžiagų ir palankių joms skirtingų sąlygų tarpėse, o virusui užauginti būtinai reikalinga ląstelė, kitaip jis numirs. Vakcinos esmė - sujudinti imunitetą, kad imtų gaminti specifinius antikūnus (apsaugą), bet nesukeltų specifinės ligos. Todėl, vėlgi priklausomai nuo mikroorganizmo, reikia surasti tą tinkamą antigeną (ligą sukeliantį arba imunitetą sužadinantį veiksnį). Todėl vakcinos turi skirtingus tipus, bet skiepijant vaiką pagal kalendorių, tai neturi esminės reikšmės. Jeigu bus be galo įdomu, tai galėsiu atskirai visus vakcinos tipus aprašyti, tai užims nemažai teksto, siekiant aiškiai aprašyti.Kai kurie mikroorganizmai negali būti naudojami gryni, nes jų reikia tiek daug, kad toks kiekis jau sukels ligą, todėl jų kiekis sumažinamas, bet pridedama adjuvantų - medžiagų, kurios padeda imunitetui nubusti net esant mažesnėms antigeno dozėms. Kitais atvejais puikiai padeda mikroorganizmo nužudymas tam tikrais "chemikalais" (pvz. formaldehidu). Kadangi vakcinoje būna baltymų, tai reikia, kad ji nesugestų ir mus pasiektų veiksminga, jos apsaugai naudojami konservantai (ne ka pavojingesni nei dešroje). Tokia teoriškai pagaminta vakcina testuojama, prieš oatekdama į rinką ji turi praeiti laboratorinių tyrimų ir tyrimų su gyvūnais stadiją, vėliau 3 klinikinio tyrimo fazes, po kurių gausite licenciją vakcinai išleisti, tačiau tuo tyrimai su ja nesibaigs, toliau tiriamas efektyvumas, saugumas, atokūs rezultatai po 1 ar net 50 metų. Kaip ir išplėstame vaisto, taip ir vakcinos informaciniame lapelyje pateikiama informacija apie rezultatus, gautus vienos ar kitos vakcinos atėjimo į rinką fazės metu. Taigi praėję 'kryžiaus kelius", po kokių 15-20 metų galėsite į rinką išleisti savo vakciną. Neišsiplėsiu atskirai apie gripo vakcinos kūrimą ir patvirtinimą, nes ji beveik naujai gaminama kasmet - jos gamyba primena torto ruošimą, nusipirkus šaldytą tešlą - pagrindas yra, pačiam reikia tik greit kokius nori ingredientus sudėti ir tikrai žinai, kokias uogas benaudotum, kad išeis skaniai. Norint smulkiau suvokti visus punktus reikia biomedicininio išsilavinimo - todėl mokslininkai ieško būdų kaip skaniai sumaitinti vaikams veiksmingą vakciną, pvz. valgant bananą, kaip sudėti kuo daugiau ligų į vieną vakciną, kad mažiau reikėtų durti, kaip padaryti ilgalaikį imunitetą nuo 1 dozės, kad rečiau reikėtų lankytis pas gydytoją.
https://www.e-tar.lt/…/leg…/a132e1d0136111e58569be21ff080a8c va čia galima įsakymą naujausios vaikų skiepijimo pasiskaityti smile emoticon
Paveikslėlyje 10 amžiaus kinietis skiepijasi.

Skiepai (1)
Prieš pradėdama pirmąją dalį apie imunitetą, norėčiau perspėti, kad į ginčus tikrai nesivelsiu. Žmonės ginčijasi, jeigu abejoja savo teiginių teisingumu. Jeigu Jus mano pateikti teiginiai erzina, vadinasi, savo teiginių teisumu abejojate. Religija dangstytis irgi nesiūlau, nes ta, apie kurią nusimanau, tikrai nepropaguoja idėjų, kenkiančių žmogui. 
Prisiminsime mokyklos biologijos kursą, papildysime žinias.
Imunitetas - paprastai tariant, organizmo skydas, apsauga. Galime įsivaizduoti, kad mes esame namas, tam tikras objektas, kuriam savininkai (mūsų atveju Dievas arba gamta - kaip kam patinka) užsakė apsaugą (pvz. "Trikampio žiedas"). Gal tai Jums padės suprasti, kad imunitetas nėra 100% ir turi savo ypatybių, kaip ir tam tikra apsauga užsiimanti įmonė. Kaip ir gyvenime žmonių santykiuose, taip ir čia vyksta santykiai tarp makroorganizmo (pvz. žmogaus) ir mikroorganizmo (pvz. tam tikro viruso). Kiekvienas jų yra ypatingas ir nepakartojamas, turi savo savybes. Remiantis šiuo principu yra parenkamos ligos, nuo kurių skiepijama privalomai - kuo didesnė tikimybė užsikrėsti tam tikra liga, kuo ji sunkesnė ir kuo geresnis imunitetas susidaro (nes yra ligų, kurioms sergama dažnai ir nepavyksta sukurti ilgalaikio, efektyvaus imuniteto), tuo didesnė tikimybė skiepui prieš ją atsidurti nemokamų skiepų kalendoriuje. 
Imunitetas yra įgimtas - pvz. kaip tvora prie namo - tiesiog yra ir iškart susidūrus su plėšiku, sudaro jam kliūtis patekti į vidų, arba įgytas - tai kaip atmintis po susidūrimo su plėšiku (po buvusios ligos ar vakcinacijos), jeigu jis įėjo pro galines namo duris, atrakinęs spyną sąvaržėle, tai greičiausiai pakeisit spyną į labiau sudėtingą. Taip ir organizmas įgyto imuniteto atveju padaro pakeitimus savo apsaugos sistemoje, vėlgi priklausomai nuo plėšiko ir įsilaužimo tipo - vienus atsimena mėnesį, kitus beveik visą gyvenimą. Kaip ir mūsų, taip ir imuniteto atsiminimai apie nemalonų įvykį su laiku blėsta. Jeigu mus bandys apvogti kiekvieną savaitę, tai mes nuolat galvosime apie vagystes, bet jeigu tik 1k. gyvenime, tai vargu, kad prieš mirtį apie tai prisiminsime. Taip ir įgyto imuniteto atveju, jeigu aš pasiskiepijau nuo raudonukės ir visą gyvenimą diena iš dienos dirbu su raudonuke sergančiaisias (kas skiepų dėka dabar yra sakinys iš fantastikos pasaulio), tai ir numirsiu, turėdama imunitetą, o jeigu ne, tai didelė tikimybė, kad būdama 50-ties metu eisiu aplankyti vargšų neskiepytų pabėgelių vaikų ir užsikrėsiu (nors mane tėvai 15 mėn. amžiuje ir paskiepijo). Bet jeigu tas pabėgelių vaikas būtų paskiepytas, aš galėčiau jaustis saugi. Arba kitas pvz. - jeigu gatve eitų nėščia moteris (kuri tikėtina vaikystėje irgi buvo skiepyta) ir prie jos pribėgtų tas pats vaikas ir paprašytų valgyti, tai moteris užsikrėstų raudonuke ir pagimdytų kūdikį su daugybe raidos ydų. 
Svarbu nepamiršti, kad pirmą kartą susidūrę su plėšiku, jūs neturite patirties su juo kovoti, todėl apsaugai sukurti reikia laiko (įgyto imuniteto atminties susidarymas po ligos). Kita vertus, jeigu esate suaugęs, sąmoningas žmogus ir suprantate, kad jūsų namui gresia pavojus būti apiplėštam, jūs nelauksite, kol tai įvyks, o pasirašysite sutartį su apsaugos kompanija (kitaip tariant - pasiskiepysite). 
Yra dar toks dalykas kaip rūšinis imunitetas, kurio dėka žmogui nebaisi katės sloga, o vištos nuo žmogaus neužsikrečia sifiliu, 
Jeigu iškilo klausimų, ar pasigedote kokios nors temos, nepergyvenkite, apie viską pagalvota ir dar bus parašyta ateityje (pvz. apie vakcinas, kodėl skiepijami vaikai, kodėl tam tikrame amžiuje, o ne anksčiau.