Apie rėkiantį vaiką.
Vaikų tema kelia daug diskusijų, žadina tėvų, senelių ir visų su vaikais susijusių ir nesusijusių žmonių širdyse abejones, ypač auklėjimo tematika. 
Rėkiantis vaikas (populiariausia amžiaus grupė 1,5-5 metai) kelia daug emocijų. Ar galima ir šiems psichologiniams, neapčiuopiamiems reiškiniams rasti mokslinį paaiškinimą?
Literatūroje vaiko vokalą skirsto į aukšto lygio (tai vadinamieji "psichai', "ožiai", "cypimas" ir pan., angl. tantrums) ir žemo lygio (verkimas, liūdesys, su kuriais paprastai tėvams kyla mažiau problemų ir juos dažniausiai nuramina paprastas "caca lialia"). 
Pirmiausia šokiruojantis faktas - vaikas yra autonominė asmenybė, kuri savo galvoje nepriklausomai nuo tėvų generuoja kažkokius norus, idėjas, mintis ir pan. 
Antras šokiruojantis faktas - kaip kad vaikas gimsta nemokėdamas kalbėti, naudotis stalo įrankiais, tualetu ir pan., taip jis nemoka tinkamai reaguoti į savo jausmus, emocijas ir jas kontroliuoti. Taigi - rėkiantis vaikas nesistengia specialiai kažką blogo padaryti tėvams ar kitiems giminaičiams, tai jo raidos etapas. 
Trečiasis šokiruojantis faktas - vaikas mokosi imdamas iš tėvų pavyzdį, todėl tam tikro įgūdžio ugdymas pačiam to įgūdžio neturint yra beprasmis.
Mokslininkai ištyrę psichuojančius vaikus nustatė, kad psichas trunka max iki 5 min. (mums tai visa amžinybė). Jeigu destruktyvus elgesys išlieka 3-4 m. amžiuje, vadinasi, neišmokome laiku valdyti emocijų.
Kova su rėkiančiu vaiku, tai kova su savimi. Todėl sugalvojau surašyti patikrintus, literatūroje pasiūlytus rėkimo valdymo būdus. Jie apima padėties įvertinimą, rėkimo nutraukimą ir rėkimo prevemciją.
1. Įsivaizduokite, kad ruošiate sudėtingą patiekalą/remontuojate dviratį ar pan. ir jums kas 2 min. kas nors skambina. Nervuoja? O dabar įsivaizduokite, kad atsisėdote žaisti ir jus kas 2 min. kalbina valgyti arba eiti miegoti. Kaip Jūs pasielgtumėte? Paprašytumėte paskambinti po 30 min., kai baigsite procesą, kuriam reikia susikaupimo, aprėksite skambinėtoją arba 
mesite savo veiklą, jeigu jums reikės atlikti kažką daug svarbesnio. Mintis, atrodo, aiški. 
2. Kokias išvadas padaro vaikas, jeigu į jo rėkimą atsako agresija ir garsesniu rėkimu? Nugali stipresnis, visada stenkis būti stipresniu, mušk stipriau, rėk garsiau, tada gausi, ko nori.
3. Ignoravimas. Kartais padeda, bet ne visiems vaikams, nesutrumpina rėkimo trukmės. Neišsprendžia situacijos.
4. Vaikui rėkimo metu nėra gerai. Jis rėkia, nes tai vienintelis būdas, kurį kol kas moka, nerimui, stresui numalšinti. 
5. Mano manymu svarbiausias punktas - reaguoti tinkamai ne į blogą, o į gerą elgesį. Paprastai nemokame reaguoti, kai vaikas elgiasi gražiai, kai nepratrūksta ten, kur galėtų tai padaryti. Kodėl? Nes toks ir turi būti elgesys, tai kam į jį reaguoti. Mes tą žinome, bet vaikas ne. Todėl žodžiai - tu padarei labai gerai, oho kaip tau puikiai pavyko, saunuolis, taip daryk ir kitą kartą - turi aukso vertę rėkimo prevencijai. Tokiu būdu išvengsime rėkimo, kurio tikslas gauti tėvų dėmesį.
6. Vaikas rėkia, kai bijo, kai yra nežinomybė. Pvz.: visada gražiai ruošiamės į darželi, prausiamės, ramiai valgome, rangiamės, o šiandien pramiegojome! Rutina sugriuvo, mama nervuota, tėtis piktas, kažką reikia daryti. Ką daryti? Rėkti. Juk nesitikite iš vaiko, kad jis apžvelgs šią chaotišką situaciją ir pagalvos - o siaube, mes pramiegojome, mano tėvams turbūt labai sunku viską suspėti, aš geriau greitai viską suvalgysiu ir pasėdėsiu ramiai kamputyje, kol mane aprengs. To reikia tikėtis iš savęs.
7. Reikėtų nepamiršti, kad vaikas kartais nori valgyti, miegoti, jam šalta, karšta arba jis serga, jam skauda, užkietėjo viduriai ir pan.
8. Pergudravimas. Isterijos kontrolei būtinos kasdienės AIŠKIOS RIBOS, kurios nesikeičia priklausomai nuo vaiką prižiūrinčio asmens. Kad jos išliktų, konfliktiškoje situacijoje tėvai visada turi likti "laimėtojais", kad mažasisi netaptų manipuliatoriumi. Paaiškinsiu. Prieš miegą reikia susitvarkyti žaislus, didžiausia isterija arba tiesiog atsisakymas tai daryti, priversti sudėti, žaidimo forma sudominti sudėti neveikia. Išėjimo "laimėtoju" vaiko akyse pavyzdys - mama su tėčiu ir kokiu nors pagarbą vaiko akyse turinčiu žaislu deda žaislus į dėžutę ir tarpusavyje aptarinėja, kos tai be galo įdomus ir naudingas procesas. Baigiant tvarkyti žaislus, vaikas nejučia įsijungia į tvarkymo procesą. arba bent jau stebi tinkamo elgesio pavyzdį ir po mėnesio, dviejų ar pusės metų su malonomu tvarkosi pats.
9. RITUALAI. Labai padeda, jeigu vaikas nenori eiti miegoti ir kelia isteriją. Reikėtų sugalvoti ilgą ritualą, pvz. tokia veiksmų seka - sutvarkyti žaislus, suvalgyti kažką skanaus, išsivalyti visiems šeimos nariams dantis, persirengti, surinkti mylimus žaisliukus ir paguldyti jos miegui. Šių veiksmų metu užsimiršta nervai ir pamatęs pažįstama veiklą vaikas į ją nejučia įsitraukia.
10. MAINAI. Liūdna ir pikta, kai nuolat girdi ne ir nieko negalima. Išeitis yra - reikia vietoj to, ko negalima, iš karto pasiūlyti tai, kas galima. Pvz. vaikas paėmė dūžtančia stiklinę, pavojingai ja mosikuoja, spaudžia prie savęs ir neatiduoda. Galima paaiškinti, kad sudūžus stiklinei bus popa, be to - o! koks superinis gražus puodelis su šuniuku! man atrodo tas šuniukas dar kažką sako... 
11. Kalbėtis, kalbėtis, kalbėtis. Vaikas turi suprasti, kad jūsų elgiasiui yra svarbi priežastis, kad jūs neatimate kažko, nedarote kažko, nes jums tiesiog norisi.
Pagąsdinimui - kada isterijos tampa problema, kurią reiktų gydyti: vaikas virš 5