Apie tai, kas nėra įrodymais pagrįsta medicina, ir kaip ja galima manipuliuoti.

http://mazyliozurnalas.lt/vakcina-nuo-meningokoko/ va šis straipsnelis, pažadino mano širdyje susidomėjimą. Galvoju - valio, kažkas paprasta suprantama kalba parašė apie vakciną nuo meningokoko, nes dabar ji tėvų pokalbių top'uose ir pilnai išpirkta, perskaičius 3 straipsnius apie baisią meningokokinę infekciją delfyje.  Tai įrodo, kaip puikiai žiniasklaida manipuliuoja mūsų gyvenimais, kad sugeba net 400 eurų iš kišenės ištraukti arba įdėti atgal, jeigu panorės. Straipsnyje nėra nė vieno klaidingo fakto, tačiau jie pateikiami be galo ne objektyviame šešėlyje ir iš konteksto ištrauktomis frazėmis.

Kaip ir rašome straipsnyje, vakcina nuo B grupės meningokoko jau 2 metus prieinama, tačiau skiepijimosi bumas įvyko šių metų pradžioje, nes talentingi žurnalistai gražiai ir baisiai įtikinamai aprašė mirtinus meningokokinės infekcijos atvejus, kurių keli kasmet Lietuvoje pasitaiko. Kur aš lenkiu? Kažkoks "objektyvios vakcinacijos" šalininkas (suprask objektyvi - tai tolygu nusiteikusi prieš skiepus) pasipiktino, kad žmonėmis taip lengva manipuliuoti ir juos įbauginti, kad pats nusprendė padaryti tą patį. Apie mediciną, statistiką, biologiją ir manipuliavimą nieko neišmanančiam žmogui tai tiesiog nuostabus straipsnis, atskleidžiantis paslėptas, taip mylimas konspiracijos teorijas. Tačiau bent minimaliai pasiskaičiusiam žmogui šis rašinėlis yra komiško pobūdžio, daugelio mano kolegų galvoje pažadinusio mintį - kaip galima taip akivaizdžiai meluoti, negi kažkas tuo patikės????? Tas išgąsdino ir mane, kad atsiras, kas patikės, nes literatūros šaltiniai labai rimti, geri ir įtikinami. Tačiau!! Egzsituoja toks dalykas, kaip faktų iškraipymas, frazių išėmimas iš konteksto, žodžiu - manipuliavimas.

Todėl savo tekste pateiksiu ištraukas iš straipsnio, parodysiu kontekstą, iš kurio jis išimtas nurodytos literatūros sąraše ir jūs patys įsitikinsite, ką reiškia įrodymais pagrįsta medicina.

Straipsnis bus ilgas, nes kabinėtis galima prie kiekvieno sakinio. Labai supykau ant autoriaus, nes greičiausiai rašė atitinkamų žinių nei medicinoje, nei medicininės literatūros interpretavime neturintis žmogus.

Kas krenta pirmiausia į akis, kad visas tekstas paremtas tuo, kad - efektyvumas neaiškus, veiksmingumas neaiškus, šalutinės reakcijos neaiškios ir (o siaube!) nuolat papildomos!!!! Bet koks biomedicininį išsilavinimą turintis žmogus už tokį sakinį imtų gerbti vakcinos kūrėjus, kad jie neslepia informacijos apie pastebimas naujas šalutines reakcijas, o papildo jomis informacinį lapelį. Ačiū jums! Kaip jau rašiau savo viename tekste apie klinikinio tyrimo etapus, kaip vakcina patenka į rinką, jai patekus į rinką nei tyrimai su ja, nei jos vertinimas ir tobulinimas nesibaigia ir tame nėra nieko baisaus, tai nuostabu. Tai jums ne suknelės, kurių partiją kažkas pasiuvo, pardavė ir pamiršo. Žmonės, kurie šią vakciną pagamino, banaliai šnekant, yra labai labai suinteresuoti, kad ji tobulėtų, būtų efektyvi ir veiksminga, nes tik tada ji atneš jiems pelną. Savaime aišku, kad šalys jos kol kas neįveda į privalomų skiepų kalendorių, nes tai daug kainuoja, o šalies biudžetas skirtas ne vien vakcinoms, todėl reikia pasverti, patikrinti, pažiūrėti, kaip kaimynai padarė, pasimokyti iš kitų klaidų arba pasekti kitų šalių geru pavyzdžiu ir tada priimti rimtą ir apgalvotą sprendimą (kaip nusprendžiama, ar vakciną įtraukti į privalomų skiepų kalendorių irgi rašiau tekstukuose apie skiepus). Šalies sprendimas skiepyti jums ne manipuliavimas tėvais - nori įtikinai skiepyti vaiką, nori atkalbėjai, parašęs abejotinos reputacijos tekstuką. Prie to paties svarbu paminėti, kad sergamumo meningokokine infekcija mastai nėra tokie dideli, lyginant su kitomis infekcijomis, prieš kurias yra vakcinos skiepų kalendoriuje, jeigu neturėtume pavyzdžiui tymų vakcinos, tai delfis rašytų kas mėnesį po šimtą tokių tragiškų straipsnelių, kaip kad meningokoko atveju - kaip atpažinti, ką daryti, kaip gydyti. Prieš meningokoką bent jau galime panaudoti antibiotiką, nes tai bakterija, o prieš tymus, deja, - nieko, nes tai virusas, todėl svarbi yra profilaktika - t.y. vakcinacija.

Savo tekstuose apie skiepus rašiau apie makroorganizmo (pvz. žmogaus) ir mikroorganizmo (pvz. meningokoko) savybes, nuo kurių priklauso, ar žmogus susirgs, ar imunitetas susidarys, koks šansas, kad susirgs, kaip lengva užsikrėsti ir pan. Kalbant apie sergamumą meningokokinę infekciją, būdingi pavieniai atvejai (kuriais mus gąsdina delfis) ir protrūkiai didelėse žmonių susibūrimo vietose (pvz. Mekoje, kariuomenėje).

"Jeigu pasiskiepysite šia vakcina, tai neužtikrins, kad nebegalite susirgti jokia meningokokine infekcija" - visiška tiesa, vakcinos informaciniame lapelyje šiuo klausimu randu labai džiuginančią informaciją: Imunizacija Bexsero vakcina skirta bakterijas naikinančių antikūnų, kurie atpažįsta vakcinos antigenus NHBA, NadA, fHbp ir PorA P1.4 (imunodominantinis antigenas, esantis OMV komponente), gamybai stimuliuoti ir saugoti nuo INVAZINĖS meningokokinės ligos (IML). Vadinasi, nuo invazinių ligos formų aš apsaugota, ko daugiau reikia? Šią vakciną ir taip buvo be galo sunku sukurti, tai kad sukurta tokia, kuri apsaugo nuo pavojingiausių ligos pasireiškimo formų, jau yra didelis pasiekimas (beje, panaši situacija ir su rotaviruso vakcina). Be to niekas neslepia, kad vakcina yra nuo B serogrupės meningokokų, o dar yra ir A, ir C (prieš kuriuos LT irgi yra vakcina), ir W, ir dar kitų. Bet B išsivysčiusiose šalyse sukelia pavojingiausius ir liūdniausius ligos atvejus.

"Lietuvoje diagnozė laboratoriškai patvirtinama toli gražu ne visada. 2014 m. – tik maždaug trims ketvirtadaliams. Iš šių atvejų apie 60 proc. nustatyta Neisseria meningitidis B serogrupė. Pavyzdžiui, iš penkių mirties atvejų tik du buvo patvirtinti laboratoriškai: iš jų vienam asmeniui išskirta šių bakterijų serogrupė B. Tad nėra aišku, koks tiksliai yra sergamumas ar mirštamumas nuo B serogrupės meningokokų sukeltų infekcijų. Tik turint šią informaciją būtų galima vertinti, ar vakcina būtų galėjusi apsaugoti nukentėjusiuosius. Mat vakcina „Bexsero“ deklaruoja apsaugą tik nuo tam tikrų B serogrupės meningokokų padermių" - visiškai iškreiptas tekstas, jis išimtas iš sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2014 m. apžvalgos. Visas tekstas skamba taip - "Lietuvoje 2014 m. kliniškai meningokokinės infekcijos diagnozė patvirtinta tik 25,4 % (18 atv.), laboratoriškai – 74,6 % (53 atv.). Iš visų laboratoriškai patvirtintų atvejų 58,5 % nustatyta N. Meningitidis B serogrupė (31 atv.), 7,5 % - C serogrupė (4 atv.), likusiems 34 % serogrupė nenustatyta (18 atv.)". Visi su medicina susiję asmenys visais laikais žino, kad 100% nustatyti sukėlėją yra neįmana dėl mano minėtų mikroorganizmo specifinių savybių, be to patys šio teksto autoriai pradžioje rašė, kad Neisseria meningitidis labai jautri išorinės aplinkos poveikiui, todėl vargšė gali numirti, kol mes ją iki laboratorijos nugabensime. Būtent tam gydytojai ir mokosi visą gyvenimą, kad sugebėtų kliniškai nustatyti ligas, kurių nustatyti nesugeba mašinos. Reikia džiaugtis, kad gydytojas sugeba kliniškai nustatyti meningokokinės infekcijos diagnozę ir skirti jums antibiotiką, nes kol sulauksite tyrimų atsakymų (pvz. pasėlio rezultatai ateina po 3d., nustatyti sukėlėjo genetinę medžiagą užtuks ne mažiau 8-12 h), jau bus šaukštai po pietų, galite ir nesulaukti. 

"Dėl oficialių rekomendacijų trūkumo iš valstybinių Lietuvos institucijų, be to, masinėms informacijos priemonėms sukėlus kone naują epidemiją nesant nei sergamumo, nei mirštamumo padidėjimo, tėvai išpirko „Bexsero“ ir net užsirašinėja į eilę pasiskiepyti mėnesiams į priekį. O juk vakcina rinkoje jau yra dvejus metus. Svarbu pabrėžti, kad ši vakcina nėra paracetamolio žvakutė, dėl kurios naudojimo tėvai dažniausiai nusprendžia savarankiškai, neturėdami jokios svarbios informacijos, nepasidomėję nei kontraindikacijomis, nei vaiko imuninės sistemos būkle, nei pačios vakcinos saugumu ar veiksmingumu" - rekomendacijų trūksta, nes kaip ir rašoma vakcina nauja. Taip, žiniasklaidą pateikė informaciją, tėvus apėmė panika dėl vaikų gyvybės - normali tėvų reakcija. Taip vyksta nuolat. Tik aprašo kas nors kokią nors ligą, iškart kitą dieną pusę ligonių sau tą ligą nusistatę. Labai gaila, kad autorius galvoja, jog paracetamolio žvakutę galima naudoti į kairę ir į dešinę, matyt nežino, kaip paauglės žudosi paracetamoliu ir koks jo toksinis poveikis kepenims. Labai norėčiau pamatyti, kai įvertinama vaiko imuninė būklė ir tą "gydytoją", kuris tai daro. Vienintelis būdas įvertinti vaiko imuninę būklę tam tikros ligos atžvilgiu, tai nustatyti konkrečių antikūnų prieš tą ligą kiekį kraujyje (pvz. noriu pasiskiepyti nuo vėjaraupių, bet mama nepamena, ar jais vaikystėje sirgau, nusistatau antikūnų titrą prieš vėjaraupius ir žinau, ar jų turiu pakankamai, ar ne).  Be to paracetamolio žvakutė čia įkišta iš tokio konteksto literatūros šaltinyje: "JCVI noted that data from clinical trials suggest that the frequency of fever following routine infant immunisations would be expected to substantially increase if Bexsero® is given with other routine infant immunisations20. However, concomitant administration of prophylactic paracetamol reduces fever rates without significantly reducing immunogenicity" (žodžiu, rašoma, kad paracetamolio skyrimas, jeigu karščiuojame nuo vakcinos, nesumažins jos efektyvumo). 

Apie aliumino vaidmenį. Kai aprašinėjau vakcinos sudedamąsias dalis, minėjau, kad aliuminis reikalingas vakcinos poveikiui sustiprinti. Aiškinu. Vakcinos gaminimo metu reikia išskirti tokį sukėlėjo komponentą, kuris nesukeltų ligos, bet sudarytų imunitetą. Meningokoko serogrupės B atstovuose tai padaro tam tikri polisacharidai, kurių sugebėjimas iššaukti imuniteto susiformavimą yra labai silpnas, neaiškinant visų mechanizmų, aliuminio drusko tarnauja tam, kad šį poveikį sustiprintų. Nes net persirgę meningokokinę infekciją mes neįgysime tokio stipraus imuniteto, koks jis susidarys pasiskiepyjus, nes į vakciną įdėtas specialus pagalbininkas (aliuminio druska), kuris tarsi patobulina mikroorganizmo sugebėjimą sukelti imunitetą.

"Iki minėtos MenB vakcinos registracijos paskiepytųjų šia vakcina buvo itin mažai, tik kiek daugiau nei 5000 kūdikių / mažų vaikų ir apie 2500 jaunuolių / suaugusiųjų, tad reti ir sunkūs šalutiniai poveikiai dar nenustatyti. EMA (Europos vaistų agentūra, kuri ES mastu registruoja visus vaistinius preparatus) šiai vakcinai yra suteikusi išskirtinės kontrolės statusą, t. y. ji stebima daug atidžiau nei kiti preparatai. Nuo registracijos pradžios jau kelis kartus gamintojas buvo priverstas papildyti nepageidaujamų reakcijų sąrašą nustačius naujus faktus" - padaryta tokia išvada iš italų pateikto straipsnio, kuriame jie rašo apie vakcinos įvedimą savo šalyje ir tolimesnius planus, kad faktai nebūtų iškreipti įdėsiu ištraukas iš jų originalaus straipsnio: Compared to other vaccine-preventable diseases, the IMDs incidence in Italy is low; however, IMDs are associated with a high lethality rate and high risk of complications. Serogroup B accounts for the vast majority of meningococcal infections in Italy 4CMenB vaccine has good immunogenicity profile against invasive meningococcal disease B. Further evidence are needed and are currently being collected on the vaccine clinical effectiveness, duration of protection and cost-effectiveness. 4CMenB is under additional monitoring for the next five years and this will allow to collect detailed data on suspected adverse reactions. We present updated data on the eight Italian regions that have already implemented 4CMenB for the 2014 and 2015 birth cohorts taking into consideration IMDs burden in Italy. Our data will help to plan, implement and evaluate 4CMenB immunization programmes in other Italian setting. This will require careful consideration on timing, doses, and co-administration with other vaccines but also further economic assessments and strengthened efforts by institutions and scientific societies to promote health education and good communications among the population. (IMD - invasive meningococcal disease)". Trumpai tariant - jie pasižada toliau tirti veiksmingumą, šalutines reakcijas, apie tai informuoti, nes vakcinos veiksmingumas neabejotinas, bet nepakankamai ištirtas. Ot gražu... Kita šalis, turinti didžiulę kontrolę sveikatos apsaugoje ir didžiulius reikalavimus gydytojams, dar štai ką - "The MenB vaccine was introduced into the routine UK schedule on 1st September 2015. It is available to all new babies born on or after 1st July 2015. The vaccine is given at 2 and 4 months, with a booster at 12 months". Nors, remiantis tam tikrai straipsniais, šia vakcina rekomenduojama skiepyti tik rizikos grupėje esančius asmenis, o ne rutiniškai visus vaikus (kaip ir Lietuvoje, sergamumas meningokokine infekcija nėra didelis, žr. citatą aukščiau). Dėl amžiaus grupių, kurias skiepyti, įvairių tyrimų autoriai nesutaria, vieni sako, kad paaugliai, jauni suaugę patenka į rizikos grupes, kiti, kad reikėtų skiepyti jau kūdkius.  Kaip būtent skamba frazė apie šalutines reakcijas; "Whilst thousands of infants and older children had been given Bexsero®25, JCVI noted that data are too limited to identify rare reactions to the vaccine", skamba kiek kitaip, ar ne? Aiškinu skirtumą – tekste sakoma, kad tiek mažai paskiepyta, kad neaiškios šalutinės reakcijos, o orginaliame tekste rašoma – kad nors ir paskiepyti keli tūkstančiai asmenų, vistiek tos informacijos trūksta visoms sunkioms bei retoms šalutinėms reakcijoms atrasti. 

"Tačiau net ir tuo atveju, jei toks sprendimas bus priimtas vėliau, įtraukti „Bexsero“ ir į taip jau perkrautą kūdikių skiepijimo kalendorių bus sudėtinga, nes tektų arba vienu metu skiepyti po 2–3 vakcinas (tai padidintų pašalinių reakcijų stiprumą), arba dažninti apsilankymus pas gydytojus, o tai taip pat nėra optimalus variantas. Nukelti vaikų vakcinavimą nuo B serogrupės sukeliamų infekcijų į antruosius gyvenimo metus, kai skiepų vaikams tenka mažiau, taip pat nėra gera išeitis, mat taip liktų neapsaugota būtent labiausiai pažeidžiama amžiaus grupė" - buvo tirtos šalutinės reakcijos ir kitų vakcinų veiksmingumas, skiepyjant Bexsero kartu su kitomis skiepų kalendoriuje esančiomis vakcinomis, nustatyta, kad tiems, kurie gavo Bexsero dažniau pasireiškė karščiavimas virš 38*C, todėl kiekvienas gali rinktis, ar tai svarus argumentas vakcinos vengimui. 

Taip pat jie rašo, kad vakcina neefektyvi, nepadengia visų sukėlėjų, neapsaugo nuo ligos ir pan. Šaltiniuose, iš kurių ši informacija ištraukta, pabrėžiama, kad nuo VIENOS vakcinos dozės nesusidaro pakankama apsauga, reikalinga antra dozė, po metų stiprinamoji dozė, o idealiu atbeju pakartotinas skiepas paauglystėje. Panaši situacija yra ir su skiepais nuo erkinio encefalito. 

Ši vakcina buv gaminama ilgai ir ypatinga tuo, kad sukurta speciali technologija, leidžianti atskleisti, kurios mikroorganizmo dalelės sukelia organizmo reakciją ir kaip pagaminti vakciną, kad organizmas jos pagalba tas pačias daleles išmoktų atpažinti ir patekus ligos sukėlėjui ir greitai generuoti apsaugą, jam nespėjus sukelti ligos.  

Tekstuose apie rutininę vakcinaciją naudojamas terimas "cost effectiveness", ką galėtume išversti - ar apsimoka šaliai skiepyti visus vaikus nuo tam tikros ligos. Turint dabartinius ribotus duomenis apie naujos Bexsero vakcinos veiksmingumą, ilgalaikiškumą, apsaugą nuo meningokokų nešiojimo nosiaryklėje tikrai vakcinos įvedimas nėra "cost effective" šaliai, bet kai kalba eina apie tavo vaiko gyvybės kaina, tada viskas atrodo kitaip.

Kol kas tiek informacijos apvirškinimui, susipažinimui su tekstu, bus papildymas, nes tiek daug iškreipto faktų pateikimo viename tekste dar nesu mačiusi.