Puoduko reikalai
Apie tai ir svarstysim šį kartą. Kadangi po pastarųjų įvykių pasipildė Invivo Kids mėgėjų gretos, tai jaučiu pareigą parašyti, kad aš savo tekstai niekam neprimetu, kaip kas turi elgtis. Tai rekomendacinio pobūdžio informacija, surinkta iš įvairių medicininių šaltinių (jeigu jūs jais nepasitikite,  tai neskaitykite mano tekstų), ir kad jums nereiktų vargti, mokytis anglų ir pan., susumuota ir trumpai pateikta su minimalia medicinine terminologija.
Puoduko reikalai - tai ilgas kelias iki savarankiško išmokimo šalinti organizmui nereikalingas medžiagas civilizuotais būdais. Pas mus tai neretai tampa problema. Gentyse, kur civilizacijos nėra arba ji minimali, šios problemos taip pat nėra. Kai buvo klausta vienos genties Afrikoje moterų, kaip jos supranta, kada kūdikis sisios ar kakos, jos nesuprato klausimo, nes visada ji prie savęs nešiojasi ir automatiškai turi mokėti apsisaugoti, jeigu nenori būti apkakota ar apsisiota. Šios moteriškės labai patinka prieraišios tėvystės sekėjams, nes visur kartu nešioja kūdikį. Kita vertus Afrika tokia įdomi vieta - palikai kūdikį vieną kur nors voliotis, jį liūtas rado, suėdė, kitąkart žinosi, kaip palikt. Aš ne prieš prieraišiąją tėvystę, jeigu ką, bet jos idėjas irgi mėgsta iškraipyti (skaitykit mano post'ą apie prieraišiąją tėvystę, ten smulkiau paaiškinta).
Apžvelgsiu pratinimo prie puoduko/savarankiško mokymosi naudoti tualetu (angl. potty training) įvairias metodikas, jų pliusus ir minusus bei pasekmes. Iš tikrųjų įdomu, ar vienoks ir kitoks mokymo būdas turi įtaka, kada vaikas išmoksta prašytis, kada tai ima daryti savarankiškai, ar tiesiog turi ateiti laikas? Visi žmonės skirtingi, gal todėl yra ir skirtingų metodikų - atsirenki, kuri tau ir tavo vaikui priimtiniausia.
Per pastarąjį šimtmetį puoduko reikalai smarkiai keitėsi. Visus tuos pokyčius galėtume suskirstyti į dvi grupes - į tėvus orientuotas ir į vaikus orientuotas mokymas. Dabar vaikai išmoksta kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi iki 24-48 mėn. amžiaus (kaip matote, gana plati riba), nors dar prieš 70 metų šis amžius buvo 18 mėn. Mano minėtose Afrikos gentyse, kur mamos ir vaiko ryšys yra nuolatinis, kūdikiai šiuos įgūdžius įgyja 4-5 mėn. amžiuje, išmoksta tėvams parodyti, kad nori "ant puoduko". Šiuolaikiniams vaikams naktimis "leidžiama" šlapintis į lovą iki 5-7 metų amžiaus, o tada jau imama ieškoti ligų.
Pradėsime įkvėpimu iš afrikos genčių motinų - mokymu nuo pat gimimo (angl. infant potty training). Tai pats populiariausias metodas, naudotas iki sauskelnių eros, nes nebuvo kitos išeities. Tėvai, nenorėdami visko skalbti po šimtą kartų buvo suinteresuoti, kad vaikas kuo greičiau sisiotų ir kakotų ne i sauskelnes. Esmė tokia - tėvai išmoksta kūdikio siunčiamus ženklus ir greitai neša jį virš kriauklės, vonios, tualeto ar puoduko pasisioti (nes sedeti jis dar nemoka), teigiama, kad kūdikiams išsivysto toks refleksas, kad jie aprengti labai nervuojasi, bet ramiai pasisioti negali ir gali kažkiek palaukti, kol tėvai juos išvynios ir nuneš palaikys pasisioti virš kriauklės. Atrodo sunku, bet ilgainiui išmokstama atpažinti tuos signalus, kaip kad noro valgyti, ar noro miegoti. Tai pats natūraliausias ir kūdikiui nuo gimimo priimtiniausias, streso nekeliantis mokymo būdas. Teigiama, kad jis padeda sustiprinti vaiko ir tėvų ryšį. Iš tikrųjų minusų tame nemažai, fiziologiškai iki 18 mėn.amžiaus kūdikis valingai nesugeba kontroliuoti tuštinimosi ir šlapinimosi, todėl tėvams teks pasiruošti nuolatiniam plovimui ir valymui nesekmės atveju, o atvejų, ypač iš pradžių, bus daug. Tačiau šis metodas negarantuoja, kad jūsų vaikas taps pranašesnis už bendraamžius puoduko reikaluose kiek vyresniame amžiuje.
Į tėvus orientuotas mokymas, kitaip greitas mokymas, mažiau nei per dieną. Imamas 1,5 m. vaikas, į jį pilami skysčiai, jis reguliariai sodinamas ant puoduko, pagyrimai už pasisiojimą, pasipiktinimai, jeigu nepasisioja ar pridaro į kelnes. Šis metodas pradėtas taikyti protinę negalią turintiems suaugusiams, po to išbandytas ant vaikų ir vėliau pastebėta, kad vaikai turėjo įvairių baimių, elgesio sutrikimų, nerimo epizodų ir pan. Tačiau su protinę negalią turinčiais vaikai ir suaugusiais šis metodas turi pasisekimą.
Vėliau iš šio metodo išsirutuliojo kitas, ne toks drastiškas - vaikui 1,5 m. amžiuje nuimamos sauskelnės, puodukas pastatomas gerai matomoje vietoje, vaikas sodinamas reguliariai, jam sakoma, kaip prašytis ant puoduko, po to leidžiama apsisisioti ir pajusti, kad tai labai nemalonu ir kad geriau prašytis ant puoduko, vėliau tėvai mokomi atpažinti signalus, rodančius, kad vaikas nori sisioti. Išimtas pasipiktinimo punktas, lieka vien pagyrimas, kad pavyko. Tokiu būdu vaikai visai neblogai išmoko prašytis ant puoduko, vieni per 5d., kiti per mėnesį.
Į vaiką orientuotas mokymas. Jo esmė - vaikas pradedamas mokyti, kai pastebimi tam tikri fiziologiniai ir elgesio ženklai, kad jis pasiruošęs, jam leidžiama pačiam inicijuoti visą procesą iki minimumo pašalinant visas neigiamas emocijas, susijusias su puoduko reikalais. Metodas geras tuo, kad gana greitas, retai pasireiškia nelaikymo epizodai ir beveik nėra regreso (kad vaikas, mokėjęs naudotis puoduku, kažkurį laiką nebemoka). Kas gerai šioje metodologijoje - individualumas, o ne chronologinis amžius, nes visi žinome, kad mes visi labai labai skirtingi. Ir kad mano vaikas sisioja 1,5 m. kaip reikia, o kaimynės 3 m. - ne, tai čia nėr kuo girtis, o kaimynei nereikia slėptis ir verkti. Vaikai ima rodyti ženklus, kad  yra pasiruošę sisioti ir kakoti ten, kur reikia, 22-30 mėnesių amžiaus, tų ženklų priskaičiuojama net 21!!!!!!! (įdėsiu atskirai, kad nesipainiotų).
Kitas be galo svarbus aspektas - tėvų psichologinis pasiruošimas, kantrybė ir ryžtas mokyti. Ką turi žinoti ir suprasti tėvai - vaikas suvokia pasekmes ir padarinius nuo 15 mėn. amžiaus, supranta, kad sauskelnės šlapios ir atskiria išmatas bei šlapimą 18-24 mėn., ne rodo ženklus, o normaliai žodžiais prašosi į tualetą 30-36 mėn., pasiekia suaugusiųjų puoduko reikalų lygį apie 48 mėn. amžiaus. Svarbu sugalvoti aiškius pavadinimus šlapinimuis ir tuštinimuisi, nebarti vaiko už nesekmes, tiesiog paaiškinti, kas įvyko ir parodyti, kur reikia tai daryti, kodėl reikia taip daryti, parodyti, kad didžiausi autoritetai (mama ir tėtis, broliai ir sesės) irgi taip daro ant puoduko, ne į kelnes - žodžiu, fantazijai ribų nėra.
Svarbiausias patarimas - būkit lankstūs ir pozityvūs.