Tęsinys
Tenka pripažinti, kad kartais tikrai nesupranti, kaip neturintis medicininio išsilavinimo žmogus suvokia vieną ar kitą informaciją. Bet kartais atrodo, kad žmogus tiesiog nenori suvokti, nes jeigu sugebi paaiškinti ką nors vaikui, vadinasi, kad moki tai paaiškinti paprastai. Aš omo dėsnio irgi nesuvokiu, galiu jį mintinai išmokti, bet niekada nesugebėsiu pritaikyti, atliekant elektros instaliaciją. Prieš remontuodama butą prisiskaičiau daug apie įvairias lemputes, jų skaičių kambario ploto vienetui, skaičiau apie medžiagas, naudojamas lubų gamyboje, nes tai mano butas, man po to jame gyventi, todėl negaliu aklai kažkuo pasitikėti, nes tas kažkas irgi gali turėti savo interesų, žinių spragų ir pan. Kai persiskaičiau tiek, kiek man atrodė pakankamai, tariausi su skirtingais elektrikais ir įvairių rūšių lubų darymo specialistais.
Jūs visi šaunuoliai, kad skaitote ir ieškote informacijos. Tiems, kas nemoka anglų ar vokiečių kalbos, galiu pasakyti tik vieną - lietuvių kalba nerasite nė vieno 100% objektyvaus straipsnio, nes kiekvienas verčia iš užsienio literatūros ir žiūri pro savo prizmę.
Straipsnių rašymas ir statistika yra didelis mokslas.
Straipsnis, kurį komentavau, remiasi labai gerais, aukšto lygio, sudėtingą ir rimtą patikrinimą praėjusiais literatūros šaltiniais. Mano užduotis buvo parodyti, kaip ta pati informacija gali būti pateikiama visiškai iš kitos pusės.
Bandau suprasti žmones, kovojančius su vakcinacija ir skiepais, bet greičiausiai man to padaryti nepavyks, nes aš visiškai sausai teoriškai suprantu kiekvienos vakcinos gamybą, atėjimą į rinką, jos tolesnį gyvenimą. Nekovokite su manim - tai beprasmiška. Aš neturiu tikslo jus įkalbėti skiepytis ir išvis nesu kovotoja su antivaxeriais. Būčiau lygiai taip pat sureagavusį Į BET KOKIA KITA TEMA parašytą straipsnį, jeigu jis pateiktų iškreiptą literatūros apžvalgą.
Iš tikrųjų yra be galo baisu, jeigu tavo vaikas bus tas 1 iš milijono, kuriam pasireikš gyvybei grėsminga šalutinė reakcija. Pati turėdama 2 vaikus tą puikiai suprantu, nes man širdį skauda vien nuo to, kad jiems uodas įkando, jau nekalbant apie suknią ligą. Tačiau aš nesuvokiu, kaip suprantamai paaiškinti tokį dalyką, kad 1 iš milijono yra daug rečiau negu 1 iš šimto? Jeigu aš paskiepysiu vaiką, tai 1 iš milijono tikimybė, kad jam pasireikš sunki šalutinė reakcija, jeigu nepaskiepysiu, tai 1 tikimybė iš šimto, kad jis numirs nuo pvz. tymų. Kodėl delfis neaprašo situacijų, kurios nuolat vyksta aplinkui. Pavyzdžiui, kodėl mamytė neparašo tokios širdingos istorijos - aš paskiepijau savo sūnų nuo vėjaraupių, jam nebuvo jokių šalutinių reakcijų, o mano kaimynė turi 5 ir 1 metų berniukus, 5 metų berniukas parsinešė vėjaraupius iš darželio, persirgo lengvai, užkrėtė 1 m. broliuką, kuriam išbėrė gerklę, liežuvį, visą kūną, lytinių organus, išangę, jis karščiavo iki 39, temperatūra nesimušė, nevalgė 3 dienas. (Beje, reali istorija, stebėta prieš mėnesį).
Neblusinėsiu aš toliau to straipsnelio, suprantu, kad autorius buvo pasipiktinęs tėvų noru paskiepyti vaikus nuo ligos, kuri iš tikrųjų nėra labai dažna ir dar rečiau mirtina. Taip, vakcina yra nauja, taip jos šalutinės reakcijos ir ilgalaikis efektyvumas neaiškūs, taip ne visos šalys vieningai sutaria dėl jos įtraukimo į skiepų kalendorių.
Normalu yra bijoti dėl savo vaiko sveikatos, tik baimės skiriasi - vieni bijo, kad numirs nuo skiepų, kiti - kad nuo ligos.