Pirkti ar gaminti pačiam?

Nusprendžiau parašyti apie primaitinimą, pradėsiu nuo naminio ir pirktinio maisto kūdikiams palyginimo. Iš tikrųjų, susumavus iš karto visą informaciją, galima teigti, kad ir vienu, ir kitu atveju yra savo pliusų ir minusų, todėl kiekvienas, pagal savo galimybes turi nuspręsti, ar maitinti kūdikį pagamintu, pirktiniu maistu ar gaminti pačiam.

Kaip ir apie skiepus, taip ir apie jau paruoštą kūdikių maistą prirašyta daug siaubų, ieškoma daugybės konspiracijų teorijų, bet viskas ne taip baisu, kaip atrodo. Nereklamuosiu vienos ar kitos firmos vaikiškų maistelių, bet perskaitę tekstuką suprasite, kad nė vienas jų nesiruošia jūsų vaikų nuodyti.

Kalbėsime pagrinde apie ankstyvąjį kūdikio primaitinimą, kai jis pats negali sukramtyti maisto ir jam reikalingas specialios konsistencijos maistas, kurį galime pavadinti piure, tyrele, košyte ar kaip kam patinka. Pasaulio Sveikatos Organizacija (toliau ją vadinsiu PSO, angl. WHO), rekomenduoja primaitinti kūdikį nuo 6 mėn. amžiaus (vėlesniuose tekstuose parašysiu kaip kas ir kodėl), specialios konsistencijos maistu, kurį jau gražiai paruoštą siūlo daugybė kompanijų.

Namuose gamintas maistas: iš tikrųjų nėra sudėtinga pačiam pagaminti pirmąjį patiekalą savo kūdikiui, svarbiausia turėti namie "blenderį" ir, jeigu reikia, smulkų sietelį (pvz. kaip arbatai plikyti arba galima pirkti neadekvčiai tokiam daiktui brangų skirtą specialiai kūdikių maisto ruošimui). Išvirti garų puode, išsaugoti maistinė įvairių košių, daržovių, vaisių, uogų ar mėsos vertę nėra taip sudėtinga, kur kas sudėtingiau atrasti ekologiškų produktų ir sugebėti juos įpirkti. Toliau - kūdikis valgo be galo mažai, taigi arba jam atskiriame dalį maisto nuo sau gaminamo (pvz. vištiena, bulvės, brokoliai, morkos, kurių nesudysime, nedėsime prieskonių, o pagardinsime sau vėliau, gaminimo pabaigoje), galime pagaminti daugiau ir užšaldyti. Čia iškyla problema, kad nemaitinsi vaiko visą mėnesį jautienos ar vištienos tyrele su bulvėmis ir brokoliais, jis turi gauti kuo įvairesnės mėsos, kuo įvairesnių daržovių, vaisių. Todėl šiuo aspektu tyrelės išeina geriau ir patogiau, nes nusipirkti mažytį kiekį moliūgo, vietoj 1 kg ir pan. Neretai suaugę patys nekenčia brokolių, kalafiorų ir sau patiekalų su jais negamina, o nupirkti 50 g kūdikio tyrelei nepavyksta, tada geriau rinktis jau pagamintą maistelį, nes vaikas nekaltas, kad jūs nemėgstate brokolių :D. Svarbu atminti, kad jam skanu be cukraus ir be druskos, nes jis nėra ragavęs maisto su priedais. Jam skanu brokoliai, jam skanu mėsa be prieskonių, jam skanu obuoliai be cukraus, jam skanu košė be sviesto.

Vaikams skirtas maistas indeliuose ir greito paruošimo košė yra gaminami iš ekologiškų ir genetiškai nemodifikuotų produktų (jeigu sudėtyje nerandate tokių ždodžių kaip kukurūzai, soja) ūkiuose, kur nenaudojami pesticidai ar gyvūnai nešeriami antibiotikais. Tačiau iškyla problema komercinio maisto paruošimo procese, nes betenkama dalies vertingų medžiagų. Konservantai kaip ir nereikalingi indeliuose su spragtelėjimu, nes tuo pačiu principu jūs patys kasmet ruošiate daržoves žiemai. Užpilamos košės paprastai sumalamos iki miltų, o ruošiant namie jūs pirma išverdate, o sumalate po to. Visi žodžiai sudėtyje panašūs į riboflaviną, piridoksiną, tiaminą ir kt. yra cheminiai, tarptautiniai vitaminų pavadinimai. Visi mišinukai, košytės, tyrelės yra praturtinti vitaminais. Ar to reikia? Jie nekenkia, dažniausiai yra markteingo ginklas paskatinti pirkti praturtintą vitaminais maistą. Ko paprastai trūksta kūdikiams primaitinimo pradžioje, tai geležis ir vit.C (padeda geležiai įsisavinti), nes mamos piene be galo mažai geležies, tačiau 6 mėn. amžiuje įvedus tyreles su mėsa, kūdikis savo geležies atsargas puikiai papildo. Kalbant apie vaisines tyreles, juose žymiai mažiau skaidulinių medžiagų, lyginant su gamintomis namie, nes nornt gauti tokią purią tyrelės konsistenciją, jas atskiria (pvz. iš bananų sėklas, kai mes gamindami namuose tyrelę su bananais, tikrai nerankiojame iš jo sėklų, tačiau per sietelį pertrinti maitinimo pradžioje reikėtų, nes kūdikis 6 mėn. mokėjo ryti tik skystį, taigi maistą reikia kietinti pamažu).

Daug ką neramina arsenas, esantis kūdikio maiste. Čia panašiai kaip su baime kitiems metalams iš periodinės cheminių elementų lentelės (tame tarpe ir radiacijai). Tačiau savaime aišku, kad žmogus gyvena ne izoliuotame balione ir nori nenori su tais elementais ir visokiom radiacijom susiduria, todėl yra paskaičiuotos natūralios, nepavojingos sveikatai įvairių metalų dozės organizmui pagal jo masę kilogramais. Arsenas randamas didžiausiomis koncentracijomis (kurios matuojamos mikrogramais) ryžiuose, nes jie vandenyje augdami jį puikiai sugeria. jeigu suvalgysite 1 porciją ryžių košės per dieną, viskas ok, bet jeigu užkasyti tais presuotais beskoniais ryžių paplotėliais, po to dar mėsos tyrelę su ryžiais sumaitinsite, tai arseno paros dozę viršysite.

Todėl jeigu negalite garantuoti, kad sugebėsite pagaminti tinkamos konsistencijos, iš ekologiškų, neužterštų/neužkrėstų produktų (ypač mėsos atveju), nesugebėsite saugiai kaupti prigaminto didesnio kūdikio maisto, rinkitės pirktinį. Jeigu vaikas serga alerginėmis ligomis, netoleruoja tam tikrų medžiagų (pvz. glitimo, laktozės), teks irgi rinktis priktinius, specialiai jam pritaikytus produktus. Tik, aišku, reikia tinkamai tas ligas įrodyti, o ne remtis teiginiu - man atrodo, kad mano vaikas labai alergiškas. Tai superinis argumentas vizitui pas gydytoją, bet ne diagnozės patvirtinimui.

PSO pasistengė ir surašė galybes rekomendacijų kūdikio primaitinimui, netgi priklausomai nuo to, ar jis gauna motinos pieną, ar mišinuką. Štai viena iš jų rekomendacinių knygelių.

http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/66389/1/WHO_NHD_00.1.pdf?ua=1&ua=1

Jie neišskiria, kad primaitinimo pradžioje namuose gamintas maistas yra šimtą kartų geresnis už pirktinį, kiekvienas turi įvertinti privalumus ir trūkumas ir išsirinkti, kas jam priimtina.