Skiepai (1)
Prieš pradėdama pirmąją dalį apie imunitetą, norėčiau perspėti, kad į ginčus tikrai nesivelsiu. Žmonės ginčijasi, jeigu abejoja savo teiginių teisingumu. Jeigu Jus mano pateikti teiginiai erzina, vadinasi, savo teiginių teisumu abejojate. Religija dangstytis irgi nesiūlau, nes ta, apie kurią nusimanau, tikrai nepropaguoja idėjų, kenkiančių žmogui. 
Prisiminsime mokyklos biologijos kursą, papildysime žinias.
Imunitetas - paprastai tariant, organizmo skydas, apsauga. Galime įsivaizduoti, kad mes esame namas, tam tikras objektas, kuriam savininkai (mūsų atveju Dievas arba gamta - kaip kam patinka) užsakė apsaugą (pvz. "Trikampio žiedas"). Gal tai Jums padės suprasti, kad imunitetas nėra 100% ir turi savo ypatybių, kaip ir tam tikra apsauga užsiimanti įmonė. Kaip ir gyvenime žmonių santykiuose, taip ir čia vyksta santykiai tarp makroorganizmo (pvz. žmogaus) ir mikroorganizmo (pvz. tam tikro viruso). Kiekvienas jų yra ypatingas ir nepakartojamas, turi savo savybes. Remiantis šiuo principu yra parenkamos ligos, nuo kurių skiepijama privalomai - kuo didesnė tikimybė užsikrėsti tam tikra liga, kuo ji sunkesnė ir kuo geresnis imunitetas susidaro (nes yra ligų, kurioms sergama dažnai ir nepavyksta sukurti ilgalaikio, efektyvaus imuniteto), tuo didesnė tikimybė skiepui prieš ją atsidurti nemokamų skiepų kalendoriuje. 
Imunitetas yra įgimtas - pvz. kaip tvora prie namo - tiesiog yra ir iškart susidūrus su plėšiku, sudaro jam kliūtis patekti į vidų, arba įgytas - tai kaip atmintis po susidūrimo su plėšiku (po buvusios ligos ar vakcinacijos), jeigu jis įėjo pro galines namo duris, atrakinęs spyną sąvaržėle, tai greičiausiai pakeisit spyną į labiau sudėtingą. Taip ir organizmas įgyto imuniteto atveju padaro pakeitimus savo apsaugos sistemoje, vėlgi priklausomai nuo plėšiko ir įsilaužimo tipo - vienus atsimena mėnesį, kitus beveik visą gyvenimą. Kaip ir mūsų, taip ir imuniteto atsiminimai apie nemalonų įvykį su laiku blėsta. Jeigu mus bandys apvogti kiekvieną savaitę, tai mes nuolat galvosime apie vagystes, bet jeigu tik 1k. gyvenime, tai vargu, kad prieš mirtį apie tai prisiminsime. Taip ir įgyto imuniteto atveju, jeigu aš pasiskiepijau nuo raudonukės ir visą gyvenimą diena iš dienos dirbu su raudonuke sergančiaisias (kas skiepų dėka dabar yra sakinys iš fantastikos pasaulio), tai ir numirsiu, turėdama imunitetą, o jeigu ne, tai didelė tikimybė, kad būdama 50-ties metu eisiu aplankyti vargšų neskiepytų pabėgelių vaikų ir užsikrėsiu (nors mane tėvai 15 mėn. amžiuje ir paskiepijo). Bet jeigu tas pabėgelių vaikas būtų paskiepytas, aš galėčiau jaustis saugi. Arba kitas pvz. - jeigu gatve eitų nėščia moteris (kuri tikėtina vaikystėje irgi buvo skiepyta) ir prie jos pribėgtų tas pats vaikas ir paprašytų valgyti, tai moteris užsikrėstų raudonuke ir pagimdytų kūdikį su daugybe raidos ydų. 
Svarbu nepamiršti, kad pirmą kartą susidūrę su plėšiku, jūs neturite patirties su juo kovoti, todėl apsaugai sukurti reikia laiko (įgyto imuniteto atminties susidarymas po ligos). Kita vertus, jeigu esate suaugęs, sąmoningas žmogus ir suprantate, kad jūsų namui gresia pavojus būti apiplėštam, jūs nelauksite, kol tai įvyks, o pasirašysite sutartį su apsaugos kompanija (kitaip tariant - pasiskiepysite). 
Yra dar toks dalykas kaip rūšinis imunitetas, kurio dėka žmogui nebaisi katės sloga, o vištos nuo žmogaus neužsikrečia sifiliu, 
Jeigu iškilo klausimų, ar pasigedote kokios nors temos, nepergyvenkite, apie viską pagalvota ir dar bus parašyta ateityje (pvz. apie vakcinas, kodėl skiepijami vaikai, kodėl tam tikrame amžiuje, o ne anksčiau.